Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Eismas Vilniuje / Bendrovė
Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA.LT
Tokį nutarimą Vyriausybė priėmė šios savaitės posėdyje.
„Lietuvoje yra daugiau kaip 2 mln. automobilių ir pastaraisiais metais jų padaugėja apie 3–4 procentus, krovininių automobilių – apie 4–6 procentus. Krovinių ir keleivių vežimas kelių transportu, sumažėjęs COVID pandemijos metu, pastaraisiais metais pastebimai išaugo“, – argumentavo Susisiekimo ministerija.
Ministerijos teigimu, išplėtus krovininiam transportui apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą, iš šio mokesčio į valstybės biudžetą surinktos lėšos bus skirtos didesniam Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimui.
Nutarimo projektu numatyta tokių apmokestintų kelių tinklą (apie 1,7 tūkst. km) padidinti gerokai mažesne apimtimi – 1,15 tūkst. km, negu buvo numatyta ankstesnėje nutarimo projekto redakcijoje – į jį įtraukiamas 21 kelių ruožas.
Ministerijos prognozėmis, šiam nutarimui įsigaliojus, per šešis 2025 m. mėnesius keleivinių (M2, M3) ir krovininių (N1, N2 ir N3) kategorijų transporto priemonių valdytojai papildomai į valstybės biudžetą sumokėtų apie 3,5 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio.
2023 metais jo surinkta 60,1 mln. eurų, 2024 metais – 67,8 mln. eurų.
Kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo kontrolei užtikrinti būtų įdiegta eismo kontrolės sistema (kameros su reikalinga infrastruktūra), kuri kainuotų apie 3,8 mln. eurų (be PVM).
Priėmus nutarimo projektą, nuo šių metų liepos 1 d. bendras kelių naudotojo mokesčiu apmokestintų valstybinės reikšmės kelių tinklo ilgis sudarytų 2,85 tūkst. km.