Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Karklės bažnyčios pamatų vieta. PRP direkcijos nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Prieš dešimtmetį pradėti puoselėti planai atstatyti 1910 metais iškilusią ir pokariu sunaikintą pajūrio Karklės kaimelio evangelikų liuteronų bažnyčią įgauna aiškesnių kontūrų.
„Karklės bendruomenė pasiryžusi atstatyti bažnyčią. Pradžioje nutarta padėti teisinius pamatus, teritorija jau išskirta iš valstybinio miško žemės, suformuotas valstybės valdomas sklypas. Pirmuoju etapu bus tiriama, tvarkoma vietovė, ji pritaikoma lankyti. Bažnyčia stovėjo prie pat dabartinio dviračių tako, kuris yra vienas populiariausių pajūryje“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Darius Nicius.
Kitąmet rengiamasi kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl bažnytvietės archeologinių tyrimų bei aplinkos sutvarkymo finansavimo. Paveldosaugininkai neprieštarauja, kad būtų atstatyti maldos namai, tačiau kelia vieną sąlygą - tai turėtų būti maksimaliai preciziška rekonstrukcija.
Sunaikino sovietų kariškiai Šiauriausioje Karklės žvejų kaimelio dalyje nuo plento nusuka daugelio itin mėgstamas dviračių takas, jis vaizdingomis pajūrio vietovėmis vingiuoja iki pat Palangos. Viena pirmųjų poilsio stotelių trasoje - bažnytvietė, apie kurią dabar byloja tik informacinis stendas, brūzgynuose styrantys pamatai ir vietinės bendruomenės pastangomis pastatytas metalinis kryžius. XX amžiaus pradžioje Karklė buvo ilgiausias kaimas visame Klaipėdos krašte. Jis apie 9 km driekėsi nuo Olando Kepurės skardžio iki pat Nemirsetos. Sodybos buvo išsidėsčiusios daugiausia pajūriu, ir kone kiekviena šeima turėjo savo išėjimą į jūrą.
1910 metais dabartinės Karklės šiaurinėse prieigose, netoli kelio buvo pastatyta vėliau liūdno likimo sulaukusi mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia su klebonijos ir ūkiniu pastatais. Tuo metu parapijoje buvo apie 800 tikinčiųjų.
Remiantis išlikusia ikonografine medžiaga, maldos namai nedaug nukentėjo per kraštą nusiaubusį Antrąjį pasaulinį karą. Pokariu, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, pajūryje tarp Karklės ir Nemirsetos buvo įkurtas armijos karinis poligonas. Iš šiaurinės Karklės kaimelio dalies buvo iškeldintos 42 šeimos, jų namai - nugriauti. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje poligone atsidūrusią kaimelio bažnyčią taip pat nugriovė sovietų kariškiai. Ilgainiui buvo išnešiotos ir vertingos plytos, tad dabar bažnytvietėje riogso tik pamatų fragmentai. Idėja inicijuoti bažnyčios atstatymą kilo dar prieš dešimtmetį, tačiau puoselėjamai svajonei tik dabar atsivėrė keliai būti įgyvendintai, rašo „Lietuvos žinios“.
ELTA