Šiaurės Korėja į Kursko regioną pasiųs tūkstančius išminuotojų ir karių iš statybos bataliono

Pasaulis

Šiaurės Korėjos kariai / YouTube

Jūras BarauskasŠaltinis: ELTA.LT

368834

Šiaurės Korėja planuoja pasiųsti į pernai ukrainiečių užpultą Rusijos Kursko regioną karių iš statybos bataliono bei išminuotojų, pranešė Maskvos saugumo vadovas.

Toks Pchenjano sprendimas – stiprėjančių ryšių tarp šių dviejų šalių ženklas.

Rusijos saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu plataus masto šalių karinio susitarimo pasirašymo metinių proga šį mėnesį jau antrą kartą lankėsi Pchenjane, kur susitiko su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, pranešė valstybinė abejų šalių žiniasklaida.

Per Ukrainoje daugiau nei trejus metus trunkantį puolimą Šiaurės Korėja tapo viena iš pagrindinių Rusijos sąjungininkių bei pasiuntė tūkstančius karių ir konteinerių su ginklais, kad padėtų Kremliui išstumti ukrainiečių pajėgas iš Kursko.

O dabar, abiem šalims susitarus „tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą“, Pchenjanas ketina pasiųsti daugiau specializuotų karinių pajėgų, kad padėtų vykdyti atstatymo darbus, S. Šoigu žodžius citavo naujienų agentūra TASS.

Šiaurės Korėja į Kursko regioną atsiųs „statybininkų diviziją, dvi karines brigadas – 5 000 žmonių“ bei 1 000 išminuotojų, sakė S. Šoigu.

„Tai savotiška broliška Korėjos žmonių ir lyderio Kim Jong Uno pagalba mūsų šaliai“, – anot naujienų agentūros sakė jis.

Praėjusiais metais per neeilinį Rusijos vadovo Vladimiro Putino vizitą branduolinių ginklų turinčioje Šiaurės Korėjoje ši su Rusija pasirašė karinį susitarimą, į kurį įtraukta ir abipusės gynybos sąlyga.

Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas, remdamasis šalies žvalgybos tarnybos duomenimis pranešė, kad kariaudami už Rusiją žuvo apie 600 ir buvo sužeista dar tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių.

Balandį Pchenjanas pirmą kartą patvirtino dislokavęs savo karius, kad padėtų Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pripažino, kad dalis jo karių žuvo mūšyje.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida teigė, kad Kim Jong Unas patvirtino tolesnio bendradarbiavimo planus, tačiau smulkesnės informacijos nepateikė.

Kim Jong Unas ir S. Šoigu aptarė „neatidėliotino bendradarbiavimo dalykus“ ir „ilgalaikius planus“ įgyvendinti „svarbius klausimus, dėl kurių abiejų šalių valstybių vadovai susitarė kelias savaites keisdamiesi asmeniniais laiškais“, nurodė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Kim Jong Unas taip pat išreiškė „tvirtą“ Šiaurės Korėjos valią „pastoviai ir besąlygiškai remti“ Rusijos politiką ginti savo „valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

Taip pat buvo aptarti planai pagerbti Šiaurės Korėjos karius, žuvusius „Kursko srities išvadavimo operacijose“, pranešė KCNA.

„Susirūpinimą keliantis klausimas“

Tuo tarpu Seulo užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad „Šiaurės Korėjos užsienio darbininkų priėmimas ir įdarbinimas yra akivaizdus JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas“.

„Pietų Korėjos vyriausybė reiškia rimtą susirūpinimą dėl besitęsiančio neteisėto Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo ir ragina nedelsiant nutraukti tokią veiklą“, – teigiama naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime.

Naujasis Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas, šias pareigas eiti pradėjęs šį mėnesį po pirmalaikių rinkimų, surengtų po to, kai gruodį jo pirmtakas priėmė katastrofa pasibaigusį sprendimą paskelbti karo padėtį, žadėjo laikytis taikesnio požiūrio Pchenjano atžvilgiu.

Lee Jae-myungo administracija neseniai išjungė garsiakalbius, kuriais šalis, atsakydama į Pchenjano pasiųstą balionų su šiukšlėmis bangą, praėjusiais metais buvo vėl pradėjusi vykdyti transliacijas.

Savo ruožtu Šiaurės Korėja liovėsi pasienyje transliavusi keistus, nerimą keliančius garsus, kurie labai erzino regiono gyventojus.

"Atrodo, kad kalbomis apie infrastruktūros kūrimą siekiant plėsti įvairius mainus ir bendradarbiavimą siekiama pabrėžti didesnės Rusijos ir Šiaurės Korėjos sąveikos galimybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Korėjos nacionalinio suvienijimo instituto vyresnysis analitikas Hong Minas.

Jo teigimu, šiuo metu Šiaurės Korėjos ir Rusijos pasienyje atkuriamos geležinkelio linijos, taip pat svarstoma galimybė pradėti skrydžius tarp šalių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt