Šiauliuose ugdymas pavojuje – būklė palaikoma, bet strateginių sprendimų nėra kam priimti

Šiauliai

Nuotolinis mokymasis. Valdas Kopūstas/BNS/Fotobankas

Mindaugas LaurinaitisŠaltinis: Etaplius.LT

259865

Dar ne taip seniai Šiauliai diktavo tendencijas ir tapdavo pavyzdžiu visai šaliai su unikaliais švietimo sistemos sprendimais. Tačiau šią savaitę Švietimo skyriaus vedėja viename iš komitetų posėdyje įvardino, kad ugdymas mieste tik palaikomas, bet nėra kvalifikuotų specialistų, kurie priimtų strateginius sprendimus. Kalbinta žiniasklaidos, vedėja švelnina toną ir tikina, kad esami darbuotojai – profesionalai, bet skyriui tenkančių darbų apimtys nesutampa su darbuotojų skaičiumi, keičiasi metodai, todėl reikia daugiau žmonių. Vis dėlto kalbinti švietimo sistemos specialistai ir tėvai mano kitaip – jų nuomone susikaupusios sisteminės problemos miesto švietimo srityje jau bado akis.

Pirmadienį vykusiame Finansų ir ekonomikos komitete buvo svarstomas klausimas dėl didžiausio leistino savivaldybės darbuotojų skaičiaus didinimo. Vieną papildomą etatą miesto valdžia nori numatyti Švietimo skyriui. Pernai į šį skyrių jau buvo priimtas papildomas darbuotojas. Tačiau, pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, reikėtų daugiau.

„Analizavome skyriaus darbą ir problemos mastą, darbo sąlygas, padarėme studiją, joje atkreiptas dėmesys, kad skyriuje turėtų būti du ar trys darbuotojai papildomai. Be įprastinių įstatymuose numatytų pareigų, daug dalykų daroma mūsų pačių iniciatyva. Prašome nors vienu etatu padidinti dabartinę komandą. Tai leistų kažkiek normalizuoti Švietimo skyriaus darbą“, – pirmadienį, vasario 20 d. vykusiame Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje pristatydamas sprendimo projektą kalbėjo Administracijos direktorius Antanas Bartulis.

Trūksta kompetencijos

Komiteto nariams paprašius patikslinti, kokias funkcijas vykdytų naujai priimtas darbuotojas ir kodėl su tuo negali susidoroti esami specialistai, kurių Švietimo skyriuje šiuo metu yra 12, skyriaus vedėja Edita Minkuvienė posėdyje įvardino, kad labai trūksta profesionalaus duomenų analitiko. Pasak vedėjos, dabartiniai darbuotojai geba tik pildyti ekselio lenteles ir yra apkrauti įvairiais darbais, kaip kad priskirtų įstaigų kuravimas ir pan.

„Statistiką mes galime suvesti, bet yra didžiuliai statistikos duomenų masyvai, kuriuos būtina ne tik turėti, bet ir analizuoti, pagal kuriuos įvedamos inovacijos, priimami giluminiai sprendimai. Tiesiog tokia situacija, kad mums tikrai labai trūksta tokių kompetencijų turinčių žmonių ir tikimės, turėtume atrasti. Bent jau vieną skyriuje“, – teigė vedėja.

Pasak jos, nacionaliniu lygmeniu yra patvirtini konkretūs švietimo sistemos rodikliai, pagal kuriuos vertinama švietimo kokybė įvairiose savivaldybėse ir jų ugdymo įstaigose, todėl reikia kvalifikuoto darbuotojo, gebančio analizuoti duomenis ir padaryti atitinkamas išvadas, pagal kurias būtų priimami strateginiai ilgalaikiai sprendimai, įvertinus galimas sprendimų pasekmes.

„Yra stebėsenos rodikliai, mokinių skaičius, pedagogų kvalifikacija, inovacijos ugdymo procese, skaitmeninis turinys ir plėtra, neformalaus švietimo apskaita ir taip toliau. Kiekvienas specialistas skyriuje turi po keturiolika, septyniolika funkcijų, kiekvienam priskirtos po keturiolika, penkiolika įstaigų, dirbame viršvalandžius. Švietimas turėtų būti prioritetas“, – teigė vedėja.

„Dabar tik galime palaikyti dabartinę švietimo būklę, bet apie jokias inovacijas, pokyčius, kad galėtume kažką pasiūlyti naujo miestui, nėra kalbos. Jeigu norime proveržio, veiksmų, ko reikalauja nacionaliniu lygmeniu“, – kalbėjo vedėja.

Taip pat vedėja ir direktorius atkreipė dėmesį, kad Lietuvos tūkstantmečio programa, kuriai iš valstybės skirta šeši su puse milijono eurų, reikalauja penkių projekto administratorių. „Dabar neturime nė vieno, vien šiam projektui reikėtų priimti penkis žmones. Galvosime, kaip suvaldyti situaciją“, – teigė vedėja.

Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė. A.Rutkausko/Etaplius.lt nuotr.

Prarado specialistus

Portalo Etaplius.lt kalbinti švietimo specialistai stebėjosi, kad nors mieste moksleivių skaičius mažėja, kažkodėl norima Švietimo skyrių išplėsti. Pasak su anonimiškumo sąlyga kalbėjusių pašnekovų, skyrius prarado kvalifikuotus specialistus, skyriaus vadovybė, pašnekovų nuomone, nesugeba palaikyti gerų santykių su mokslininkais, su įstaigų vadovais, todėl ir susidariusi krizinė situacija.

„Didelė problema su esamų skyriaus darbuotojų kompetencija. Jie nebesugeba padaryti, todėl galvoja, kad reikia papildomų etatų. Mokslininkai, įstaigų vadovai galėtų padėti su idėjomis, su analitika, visa bendruomenė dirbtų kaip komanda, taip buvo anksčiau, kai Šiauliai būdavo pavyzdžiui visai Lietuvai“, – savo nuomonę išsakė kalbinti pašnekovai.

„Reikėtų kelti klausimus, kodėl žmonės išeina, kodėl turintiems patirties neatsiranda vietos, o dabar jau naujų etatų reikia? Kas bus, jeigu ten niekas neateis, arba ateis, kas niekur kitur negali rasti darbo, bus dar blogiau. Vaikų mieste mažėja, bet Švietimo skyrius pučiasi. Pati vedėja komiteto posėdyje pripažino, kad savivaldybėje sprendimai priimami neaišku kaip, nes skyrius neturi darbuotojų, kas gali pagal turimus duomenis pasiūlyti sprendimus“, – stebėjosi kalbinti specialistai.

Kvalifikacijos kėlimas

Šiaulių miesto savivaldybėje Švietimo skyriaus vedėja ne vienerius metus anksčiau dirbusi Violeta Damskienė portalui Etaplius.lt teigė, kad naujai atėjęs darbuotojas vargiai galės įgyvendinti keliamus tikslus. Pašnekovės nuomone, atlikti analizę turėtų sugebėti ir dabar dirbantys specialistai. Jeigu nesugeba, yra įvairių būdų kelti kvalifikaciją, prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų ir ugdymo metodikos.

„Naujai atėjusiam specialistui iš karto atlikti duomenų giluminę analizę būtų sudėtinga. Reikia pajusti sistemą, padirbėti joje, pajusti kontekstą, kad būtų galima spręsti apie esamus rodiklius ir galimas sprendimų pasekmes. Valstybės tarnautojai ne tik dirba su statistika, jie turėtų gebėti analizuoti gaunamus duomenis. Vyksta mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, galima tartis su įstaigų vadovais, kitais specialistais, išeičių yra“, – mano pašnekovė.

Šiaulių Rėkyvos progimnazija. A. Rutkausko/Etaplius.lt nuotr.

Problemų tik daugėja

Stebint situaciją iš šalies, Šiauliai iš visoje šalyje švietimo tendencijas diktuojančio miesto, pastaruoju metu patiria vieną krizę po kitos. Siekiant pertvarkyti miesto ugdymo įstaigų planą, buvo reorganizuota ilgametė Suaugusiųjų mokykla, pakeista priėmimo į gimnazijas tvarka, po kurios visuomenėje kilo nepasitenkinimas.

Klausimų visuomenėje sukėlė ir teritorijų paskirstymo logika. Pavyzdžiui, Rėkyvos progimnazijai priskyrus pagal teritoriją kitame miesto gale esančią „Saulėtekio“ gimnaziją, Rėkyvos moksleiviai buvo pasirašę peticiją, kad toks sprendimas nebūtų priimtas arba būtų suteikta galimybė moksleiviams rinktis ir arčiau esančias mokyklas, tačiau į jų prašymą atsižvelgta nebuvo. Miesto valdančioji dauguma bendruomenės balso neišgirdo.

Dabar aiškėja, kad pertvarka galimai sukėlė ir daugiau įvairių problemų kitų mokyklų moksleiviams ir tėvams.

„Neseniai buvau tėvų susirinkime ir išgirdau istorijų, kaip į gimnazijas patekę vidutinių ar žemų gebėjimų mokiniai vaikšto pas psichologus, kadangi nesusitvarko su aukštu krūviu, tuo tarpu gabūs mokiniai prastesnėse mokyklose irgi nesijaučia saugūs tarp prasčiau besimokančių bendraamžių. Broliai ir sesės mokosi atskirai, kas sukelia problemų tėvams. Tėvai priversti keisti deklaruojamą gyvenamą vietą“, – teigė su portalo Etaplius.lt žurnalistais bendravęs vienas iš Šiauliuose besimokančių vaikų tėvų.

„Panašu, kad pertvarka buvo daroma, kad nereiktų uždaryti kai kurių mokyklų, nes kai kurios perpildytos, kai kurios tuščios. Bet jeigu nesugeba dirbti, gal reikėtų keisti vadovus, ne imtis tokios pertvarkos, neišdiskutavus problemų su visa bendruomene, juo labiau, su pačiais moksleiviais“, – svarstė pašnekovas.

Robotika. A. Rutkausko/Etaplius.lt nuotr.

„Švietimo srities ekspertai“

Tuo tarpu paprašius situaciją pakomentuoti pačios Švietimo skyriaus vedėjos Editos Minkuvienės, pašnekovė portalui Etaplius.lt raštu atsiųstuose atsakymuose teigė, kad 2016 m. vykdyta Savivaldybės administracijos struktūros pertvarka neturėjo įtakos Švietimo skyriaus darbuotojų skaičiui, kuris nesikeitė nuo 2013 m.

„Šiuo metu visi Švietimo skyriuje dirbantys darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, didžioji dalis jų (visi valstybės tarnautojai) – švietimo srities ekspertai“, – teigė vedėja.

Savo atsakymuose vedėja teigė, kad skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai ir naujų darbuotojų reikia dėl augančio darbų krūvio, dėl besikeičiančios ugdymo specifikos, skaitmenizacijos priemonių vis didesnio taikymo.

„Valstybės tarnautojų skaičių prašoma didinti dėl valstybės lygmeniu švietimo padaliniams deleguojamų papildomų funkcijų, kurios susijusios su švietimo sistemos skaitmenizavimu, strateginiu ir technologiniu valdymu, inovacijų plėtra. Minėtų funkcijų vykdymas apima pažangias duomenų analizės technologijas, kurių valdymui reikalingi specialiuosius reikalavimus atitinkantys darbuotojai“, – savo atsakymuose teigė Edita Minkuvienė.

Tvarką reglamentuoja įstatymai

Paprašius pakomentuoti tėvų pasakojimus apie dėl po ugdymo tinklo pertvarkos galimai kilusias problemas, vedėja teigė, kad mokinių priėmimo organizavimo tvarka vykdoma atsižvelgiant į Švietimo įstatymą, remiantis ministerijos ir Vyriausybės patvirtintais teisės aktais. Pasak vedėjos, iki šiol niekas nedraudžia teikti prašymus į visas mokyklas, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamos vietos.

„Atkreipiame dėmesį, kad visi valstybės lygmeniu patvirtinti teisės aktai įpareigoja mokykloms, kurios vykdo bendrosios paskirties priešmokyklinio, pradinio (1-4 klasės), pagrindinio I (5-8 klasės) ir II dalies (9-10 klasės) programas, priskirti aptarnavimo teritorijas ir pirmumo teise priimti į mokyklą vaikus, gyvenančius konkrečios mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Į mokyklas mokiniai priimami ne tik pagal teritoriją – galima prašymą pateikti į visas mokyklas, kuriose yra laisvų vietų“, – teigė vedėja.

„Problemų gali kilti visiems“

Pasak Editos Minkuvienės, valstybės lygiu įgyvendinus bendrojo ugdymo reformą, pertvarkius vidurines mokyklas bei pradėjus profiliuoti ugdymo turinį, sustiprintą dalykų mokymą reglamentavę teisės aktai neteko galios. Todėl nuo 2000 m. mieste nėra ugdymo įstaigos, kuri mokytų pagal sustiprintą mokymo programą. Nuo 2013 m. pradėtos steigti specializuoto ugdymo krypties (muzikos, dailės, sporto, inžinerinio mokymo ir pan.) mokyklos.

„Į šias mokyklas, priimant mokinius, vykdoma atranka. Valstybės lygmeniu atsiradus teisiniam reguliavimui, Šiaulių mieste taip pat atsirado mokyklų, vykdančių specializuotos krypties programas ir formuojančių po keletą specializuotų klasių arba formuojančių visas klases (Jovaro, Gegužių, „Juventos“ progimnazijos, Sporto gimnazija). Nuo 2023 m. specializuotos krypties programas pradės įgyvendinti Simono Daukanto gimnazija (inžinerinio ugdymo)“, – teigė vedėja.

Komentuodama moksleivių psichologines problemas galimai kilusias dėl didelio mokymosi krūvio ar kaip tik dėl kitų, prasčiau besimokančių klasiokų, vedėja teigė, kad visose mokyklose mokosi įvairių gabumų vaikai, tačiau mokymosi sunkumų ar psichologinių problemų bet kuriame etape gali patirti visi moksleiviai, nepriklausomai nuo jų potencialo.

„Nėra atlikta tyrimų, kurie identifikuotų prastą psichologinę mokinių jauseną tik dėl to, kad vienoje klasėje ar mokykloje mokosi skirtingų gabumų mokiniai. Problemas sukelia ne mokinių įvairovė pagal mokymosi potencialą, bet ugdymo turinys (mokomųjų dalykų bendrosios programos) ir jo diferencijavimo, individualizavimo ar personalizavimo galimybės pagal vaiko gabumus“, – įsitikinusi vedėja.

Steigs sustiprinto ugdymo gimnaziją

Šiauliuose ilgą laiką buvo nusistovėjusi nuomonė, kad kai kurios miesto gimnazijos yra prestižinės ir jose mokosi aukštesnį potencialą turintys moksleiviai. Įgyvendinus miesto ugdymo įstaigų tinklo pertvarką, visuomenėje kilo nepasitenkinimas, kad aukštesnių gabumų turintys moksleiviai nebegali laisvai rinktis konkrečių gimnazijų ir siekti aukštesnių rezultatų.

Sutapimas ar ne, bet panašiu metu Šiaulių miesto savivaldybė surengė šiauliečių apklausą, ar mieste reikėtų steigti sustiprinto ugdymo mokyklą, į kurią būtų priimami aukštesnių gabumų turintys moksleiviai. Švietimo skyriaus vedėja teigia, kad ši apklausa surengta reaguojant į valstybės lygmeniu iškeltą problemą.

„Reaguodama į valstybės lygmeniu iškeltą problemą dėl nepakankamai skiriamo dėmesio didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų ugdymui, Šiaulių miesto savivaldybė inicijavo visuomenės apklausą dėl poreikio steigti mokyklą, skirtą minėtų gabumų turintiems mokiniams. Įvertinus kitų didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) patirtį ir identifikavus poreikį, bus steigiama gimnazija, kurioje galės mokytis didelį mokymosi potencialą turintys mokiniai“, – teigė Edita Minkuvienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt