Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Dariaus Ančerevičiaus nuotr.
Julita GaldikienėŠaltinis: ŠMKC „Laiptų galerija“
Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimo ceremonija prasidėjo 13 valandą Pasaulio tautų teisuolių skvere (Ežero ir Vilniaus gatvių sankirta). Jos metu greta įamžintų pavardžių buvo dedamos gėlės, deginamos žvakės. Žodį tarė Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkė Rašella Galinienė, žydų gelbėtojų artimieji – Andriejaus Kalendros anūkai Regina Gečienė ir Petras Jakutis, Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, humanitaras Stasys Tumėnas.
„Mes susimąstome ir ieškome šioje dienoje didelės šviesos. Ir šitą šviesą atrandame žmonėse, kurie XX amžiuje, kai buvo labai tamsu ir sunku, buvo šviesos nešėjais. Daug istorijų, kurių mes niekada ir nesužinosime. Greičiausiai čia yra ne visos pavardės, kurios surašytos šioje vienoje garbingiausių jūsų miesto vietoje. Bet tiek, kiek mes žinome, tos istorijos mums šiandien pasakoja apie didelį žmogiškumą, apie didelį kuklumą, apie dideles žmonių širdis, kurie, nebijodami sau iškilusio didelio pavojaus, gelbėjo kitą žmogų“, – sakė Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė.
„Ir ar galėjo jie – žydų gelbėtojai – pagalvoti, kad praeis eilė metų, jiems bus suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai? Kad tolimojoje Jeruzalėje bus jų garbei sodinami vardiniai medžiai ir kai nebeliks vietos tiems medžiams kur sodinti, bus įrengta memorialinė siena su įamžintais jų vardais? Kad atsiras Šiauliuose tokia vieta, kur bus jie dar kartą įamžinti? Ir galų gale, kad kalendoriuje atsiras data, kuri įamžins ir pagerbs šiuos garbius žmones? Mes turime prisiminti, kad tuo metu, karo metais, tai buvo Lietuvos sąžinė ir garbė“, – mintimis dalijosi Pasaulio tautų teisuolio Prano Grigalaičio sūnus Pranas Grigalaitis.
Renginio metu prisimintas ir nueitas ilgas kelias link Pasaulio tautų teisuolių skvero atsiradimo Šiauliuose bei Lietuvos žydų gelbėtojų dienos įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą.
„Ypatinga, kad būtent Šiauliai turi šią atminimo vietą. Jūs esate išskirtiniai, jūs gi žinote. Ir čia didelis nuopelnas yra jūsų šviesaus atminimo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nario, piliečio, valstybininko Sanios Kerbelio. Tai buvo tas žmogus, kuris ieškojo tų tiltų, tų atminčių, kurios visus suvienytų, nesupriešintų, pagerbtų ir neleistų pamiršti herojų – tų tikrųjų šviesos herojų“, – sakė Paulė Kuzmickienė.
„Ačiū Dievui, Sania Kerbelis ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė po to, kai čia buvo atidarytas skveras, kreipėsi į mane kaip į Lietuvos Respublikos Seimo narį, kad inicijuotume kartu Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Mes su Paule Kuzmickiene padirbėjome iš peties. Praktiškai pusantrų metų dirbome, kad ateitų ta diena ir Lietuvos Respublikos Seimas patvirtintų šitą dieną – primenančią ir įpareigojančią. Šita diena tegul primena, kad būtų visų mūsų širdyse viltis, tikėjimas, atsakomybė“, – pasakojo buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Tumėnas.
Iškart po iškilmingo Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimo visi pakviesti į Šiaulių apskrities žydų bendruomenės namus. Čia jų laukė susitikimas su architektu Tauru Budziu, kuris pristatė savo parodą PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI. NEBIJOJĘ MIRTI, TAPO NEMIRTINGAIS.
„Apie parodą. Lietuva yra antroje vietoje pasaulyje pagal Pasaulio tautų teisuolių skaičių. Aukščiau mūsų yra tik Olandija. Sovietmečiu dėl Pasaulio tautų teisuolio vardo turėjo kreiptis išgelbėtas žydas arba jo palikuonis. Praėjus 45 metams po karo, kai išgelbėti žydai atsiminė ir galėjo kreiptis, prašyti, daryti, Lietuvoje apie 150 teisuolių. Dabar yra 924. Kai Lietuva tapo nepriklausoma, teisuolių skaičius išaugo 6 kartus. Tai irgi daug ką pasako. Kas buvo tie Lietuvos Pasaulio tautų teisuoliai? Iš tų 924 buvo absoliučiai skirtingi žmonės. Kas tuos žmones vienijo, tai jie ne tik žydus gelbėjo – jie gelbėjo žmogų, pakliuvusį į nelaimę. Bendraudamas su jų giminėmis, priėjau dar ir prie savo išvados. Jie turėjo, palyginus su kitais, daugiau sąžinės ir žymiai daugiau drąsos. Tai paroda ir yra apie drąsą ir sąžinę“, – pasakojo Tauras Budzys.
Nuo 2018 metų Tauras Budzys vykdo ir dar vieną reikšmingą misiją – visoje mūsų šalyje garbingu Pasaulio tautų teisuolio žymeniu pažymi Lietuvos žydų gelbėtojų paminklus. „Viskas prasidėjo 2017 metais. Netyčia man į rankas pakliuvo kalendorius, kur buvo įrašyti tuo metu 906 Pasaulio tautų teisuoliai. Aš mėgstu skaityti ir perskaičiau visas tas pavardes. Radau gerai žinomų Lietuvoje pavardžių, kurios mane suintrigavo. Aš užaugau su ta fraze, kad visi turime daryti viską, bet niekas nieko nedarė. Tai pamaniau, imsiu ir padarysiu. Žmonai ir sūnui nieko nesakiau, dukrai menotyrininkei papasakojau apie idėją – ji mane su užsidegimu paskatino veikti. Taip ir pradėjau. Dabar jau yra 450 kapaviečių pažymėta“.
Finaliniu renginio akcentu tapo Europos muzikos virtuozų – Gleb Pyšniak (violončelė) ir Dalios Dėdinskaitės (smuikas) – koncertas. Atlikėjai klausytojams dovanojo A. Šenderovo, J. Achrono, M. K. Čiurlionio ir kt. kūrinius.
Iškart po muzikinės dalies visi norintys pakviesti drauge su architektu Tauru Budziu vykti į Ginkūnų kapines. Čia jis garbingu Pasaulio tautų teisuolio ženklu pažymėjo dar dvi kapavietes.
Renginį finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius