Šiaulių universitete vykdomas projektas POZCOPING LLI-163 pradeda duoti rezultatų

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

72024

Sausio mėnesio pabaigoje buvo apsvarstytas ir socialinių paslaugų bendruomeniniams centrams pristatytas socialinės psichologinės pagalbos paslaugų paketas jaunimui, patiriančiam padidintą socialinę riziką.

Foto galerija:

Paketas sudarytas iš dviejų dalių, nes projekto vykdytojai galvojo ne tik apie jaunuolius, bet ir apie specialistus, kurie su jais dirba. Socialinės psichologinės pagalbos paslaugų paketo dalį sudaro: psichologinė relaksacija multisensorinėje aplinkoje / terapiniai užsiėmimai, savipagalbos grupės jaunimui, grupinės terapijos užsiėmimai (veiksmo terapija, meno terapija), individualios konsultacijos.

Specialistams skirtą paketo dalį sudaro tokios paslaugos: individualus socialinių darbuotojų konsultavimas, savipagalbos grupės specialistams, edukacinės paslaugos socialiniams darbuotojams: kvalifikacijos kėlimo kursai, supervizijos.

Socialinės psichologinės pagalbos paslaugų paketo jaunimui, patiriančiam padidintą socialinę riziką, pristatyme dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovai, Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovai, Mažeikių bendruomeninės pagalbos vaikams centro atstovai, Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos, Plikiškių skyriaus-daugiafunkcio centro atstovai, projekto partneriai iš Rezeknės Technologijų akademijos. Svečiams buvo pademonstruotos Šiaulių universitete įsikūrusio multisensorinio kambario galimybės, kuriame gali vykti psichologinė relaksacija multisensorinėje aplinkoje. Taip pat buvo pristatyti streso įveikos strategijų tyrimo rezultatai, įvardytos socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų, dirbančių su jaunimu, patiriančiu padidintą socialinę riziką ir išgyvenančiu stresą.

Šiaulių universiteto mokslininkės Alifanovienė, Vaitkevičienė 2015 m., tyrinėdamos socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų stresą, nustatė, kad socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai Lietuvoje labai dažnai išgyvena kaltę, gėdą, baimę, nerimą, pyktį, agresiją, nes susiduria su sunkaus elgesio vaikais, dažnai bendrauja su sunkiai auklėjamų vaikų tėvais, patiria iš jų pusės grasinimų, įžeidinėjimų. Stresą sustiprina kolegų abejingumas emocinėms problemoms, konfliktai su kolegomis.

Lietuvos gyventojai patiria stiprų stresą. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, 2013 m. atlikto tarptautinio tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvos gyventojai pagal išgyvenamo streso lygį Europos Sąjungoje yra ketvirti po Bulgarijos, Graikijos, Latvijos ir Kroatijos. Nacionalinio streso tyrimo, vykdyto 2014 m., duomenys atskleidė, kad moterims su stresu tvarkytis sekasi daug sunkiau nei vyrams. 7 proc. moterų patiria aukšto arba labai aukšto lygio stresą, kai tarp vyrų jį patiriančių yra tik 4 proc. Žemo ir labai žemo lygio stresą vyrai patiria beveik dvigubai dažniau nei moterys – 22 prieš 12 proc.

Projektas „Socialinės psichologinės paramos paslaugų sistemos vystymas diegiant teigiamo poveikio strategijų metodą ir stiprinant labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę įtrauktį“ POZCOPING, Nr. LLI-163.

Šis straipsnis parengtas, naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Šiaulių universitetas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

interreg-logo.png

rta-logo1.png

su-logotipas-1.jpg

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt