Šiaulių savivaldybėje nepaskelbus daugumos – užuominos dėl tiesioginio valdymo

Šiauliai

A. Rutkausko nuotr.

Jurgita AndriejauskaitėŠaltinis: BNS

273799

Šiaulių savivaldybės tarybai oficialiai neregistravus valdančiosios daugumos ir kartu kylant neaiškumų dėl opozicijos, Vyriausybės atstovas apskrityje ragina tai padaryti kuo skubiau ir įspėja apie tiesioginio valdymo galimybę.

Šiaulių meras Artūras Visockas teigia, jog priverstinis jungimasis prie daugumos ar mažumos neduoda jokios naudos, o savivaldybės politikai geba dirbti kaip viena komanda.

Dėl oficialiai neįregistruotos daugumos ir mažumos savivaldybė sulaukė rašto iš Vyriausybės atstovo apskrityje.

Tokius raštus, Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityje Rimvydo Pilibaičio teigimu, gavo ir daugiau savivaldybių, nes po pastarųjų rinkimų tokių „piktnaudžiautojų“ esama ir daugiau, tačiau savivaldybių neįvardija.

Raštuose užsimenama, kad nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo, nesant oficialiai įregistruotos mažumos ir daugumos bei laikantis įstatymo raidės proporcingumo principu sudarytų tam tikrų komitetų, savivaldybėje gali būti įvestas tiesioginis valdymas.

R. Pilibaitis tvirtina, kad tiesioginiu valdymu savivaldybė nėra gąsdinama, bet tokia galimybė išlieka.

Dirba kaip viena komanda

Šiaulių meras A. Visockas teigia, jog šio miesto taryba yra pavyzdys, kad gali dirbti kaip viena komanda nepriklausomai, ar esi opozicijoje, ar pozicijoje, balsuoti taip, kaip nori kiekvienas politikas.

„Vyriausybės atstovas parašė, kad kreipsis į VRM, žodžiu, apie tiesioginį valdymą. Esmė ta, kad kvestionuojama tarybos nario būtinybė prisijungti prie vienos ar kitos grupės – pozicija, opozicija – o aš traktuoju, kad tarybos nario mandatas laisvas, niekaip negaliu jo versti per prievartą prisijungti prie grupės. Traktuoju, kad teoriškai 31 tarybos narys gali būti laisvas, nesijungti prie jokios grupės“, – BNS sakė Šiaulių meras A. Visockas.

Meras įsitikinęs, kad iki šiol vykdoma politika, kad vieni spaudžia vienus mygtukus, kiti kitus vien dėl to, kad priklauso pozicijai ar opozicijai, niekur neveda.

„Juk tarybos tikslas priimti sprendimus ir, kad savivaldybėje būtų stabili padėtis, kad miestas vystytųsi, jei tai galima pasiekti sklandžiai, kodėl tokį dalyką reikia daužyti? – kalbėjo A. Visockas. – Šis klausimas nekeliamas, keliamas klausimas, kad turi būti įregistruota oficiali dauguma, o jei jos nėra – įstatymo pažeidimas. Na, su logika prasilenkia, nes išeina, kad meras turi priversti tarybos narius, o aš nesu tarybos narys, būtinai registruoti tą darinį, kitaip bus visi paleisti? Kas čia per gąsdinimas?“.

A. Visocko komitetas „Dirbame miestui“ Šiaulių miesto taryboje per savivaldos rinkimus pelnė 18 vietų. Kaip BNS sakė meras, trys komiteto nariai nusprendė dirbti kaip laisvi politikai, tad sudaryti daugumos vien iš bendraminčių galimybės neliko.

Opozicijoje dirba aštuoni politikai – du „Šiaulių labui“ atstovai, du Lietuvos socialdemokratų partijos politikai bei keturi konservatoriai. Opozicijos lyderiu paskelbtas TS-LKD atstovas Jonas Bartkus.

Kitos politinės jėgos nepranešė, ar rinksis darbą su mero komitetu, ar opoziciją.

Kaip BNS sakė meras, tiek Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai nėra pasiskelbę nei pozicija, nei opozicija. Kai kurie politikai, anot mero, dirba „patys sau“.

A. Visocko teigimu, komitetai bei komisijos formuotos laikantis proporcingumo principų, tad pažeidimų savivaldybė nepadarė.

Laukia savivaldybių paaiškinimų

Tuo metu Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityje Rimvydo Pilibaičio teigimu, tarybai nepaskelbus, kas yra dauguma, neaišku, kas lieka dirbti mažumoje.

„Tuomet kyla kitos problemos, kad nėra aišku, kaip formuoti Etikos, Antikorupcijos komisijas, atsižvelgiant į proporcingumą daugumos ir mažumos narių. Dėl opozicijos vieningos klausimas kyla, nes turi būti opozicinių frakcijų visuma, o ne kelios“, – sakė R. Pilibaitis.

Anot jo, savivaldybės paprašyta iki rugpjūčio vidurio pateikti informaciją dėl daugumos bei mažumos, komisijų ir komitetų sudarymo, pirmininkų paskyrimo.

Tokius raštus, atstovo teigimu, gavo ne tik Šiaulių savivaldybė.

Anot R. Pilibaičio, dėl tiesioginio valdymo įvedimo konkrečioje savivaldybėje Seimui siūlymą teikia Vyriausybė, tačiau kol kas apie tai nekalbama ir kelias patvirtinti tokį valdymą ilgas, tačiau tokia teorinė prielaida yra.

„Gąsdinti ar gąsdintis nereikia, renkama informacija, o ar bus veiksmai, sprendimai – matysime vėliau“, – sakė atstovas.

Anot jo, iki šiol tiesioginio valdymo savivaldybėse įvesti nereikėdavo, nes problemas jos išspręsdavo.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, jog nėra gavusi „jokios oficialios informacijos dėl galimo tiesioginio valdymo įvedimo Šiaulių miesto savivaldybėje“.

„Atskirų vietos politikų pasisakymų socialiniuose tinkluose ministerija nekomentuoja“, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt