Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris GabijaŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių miesto vadovams nepavyko derybomis išspręsti finansinių nesutarimų su Šiaulių areną valdančia VšĮ „Pramogų sala“. Koncesininkas derybas nutraukė, todėl liko vienintelis kelias – bylinėtis.
Atkrito ir bandymas išspręsti nesutarimus bendrosios kompetencijos teisme. Šį kelią Šiaulių miesto savivaldybė rinkosi, nes bendrosios kompetencijos teismuose nereikia mokėti žyminio mokesčio. Kai ši galimybė atkrito, liko tik Arbitražo teismas, į kurį besikreipiančiai pusei teks mokėti 12 tūkstančių eurų mokestį.
„Ir aš, ir meras tikėjomės greito ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, deja, iš kitos pusės to nesulaukėme, - sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. - Neliko kito kelio, tik bylinėtis, nes mes privalome ginti viešąjį interesą“.
Savivaldybės ir viešosios įstaigos „Pramogų sala“ nesutarimai kilo dėl buhalterinės apskaitos. Mat arenos valdytojo iniciatyva 2011 m. buvo pirkta banko „Snoras“ vertybinių popierių. Beje, už šie sandoriai buvo pripažinti nusikalstamais, o arenos valdytojas Gintaras Radavičius galutine ir neskundžiama nutartimi pripažintas kaltu.
„Snorui“ bankrutavus, vertybinių popierių įsigiję asmenys ir įmonės per teismus pasiekė, kad būtų išmokėtos draudimo išmokos. Tačiau 2015 m. pinigus už vertybinius popierius atgavusi “Pramogų sala“ juos įtraukė į kitų metų buhalterinę apskaitą.
Šis veiksmas iš esmės pakeitė finansinės veiklos balansą. „Pramogų sala“ užbaigė 2015 m. nuostolingai, todėl Savivaldybei pagal koncesijos sutartį išliko prievolė mokėti koncesijos mokestį. „Jei būtų tinkamai apskaityti pinigai, areną valdanti įmonė būtų negalėjusi pretenduoti į Savivaldybės mokamą koncesijos mokestį“, - sakė administracijos direktorius A.Bartulis.
Šiaulių miesto vadovai kreipėsi į G.Radavičių, kad buhalterinėje apskaitoje būtų atliktos korekcijos, bet koncesininkas to nepadarė. Savivaldybė gavo Finansų ministerijos išaiškinimą, kad pretenzijos pagrįstos, tai patvirtino ir situaciją išsiaiškinusios advokatų kontoros „Magnusson“ teisininkai.
Todėl iš koncesininko buvo pareikalauta sugrąžinti gautą beveik 214 tūkstančių eurų koncesijos mokestį ir 18 tūkstančių eurų palūkanų.
Viltis greitai išspręsti nesutarimus sužlugdė pats koncesininkas. „Pramogų salos“ dalininkas G.Radavičius dukart vienpusiškai nutraukė derybas. Todėl Savivaldybei liko vienas kelias – Arbitražo teismas.
“Mes tikėjomės geranoriškumo, nes ir pačiam koncesininkui nenaudinga esama sutartis. Deja, toks elgesys nepaliko kitos išeities“, - sakė A.Bartulis.
Šiaulių arena buvo atidaryta 2007 m. Jos valdymas buvo patikėtas vieninteliam operatoriaus konkurso dalyviui – VšĮ „Pramogų sala“.
Pirmus kelerius metus operatorius dirbo pelningai, o po to imta deklaruoti, kad kasmet patiria nuostolių. Dėl šios priežasties Savivaldybė yra priversta kasmet mokėti po beveik 214 tūkstančių eurų koncesijos mokesčio.