Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Žmonėms, kurie atvažiuoja iš Dubysos aukštupio mokyklos, Bazilionų daugiafunkcio centro, tikrai patogu eiti į bet kurią pietinio mikrorajono gimnaziją, bet ginkūniškiams važiuoti į kitą miesto galą, manau, šiek tiek diskriminuojanti situacija“, – sako Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų pagrindinės mokyklos direktorė. (Pressfoto nuotr.)
Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių rajono vaikai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Baigę 8 klases rajono mokyklose, toliau mokslus turi tęsti miesto gimnazijose, tačiau jaučiasi nereikalingi ir mėtomi. Pernai iki pat rugsėjo kai kurie nežinojo, į kurią mokyklą teks eiti artimiausius ketverius metus. Tiesa, situaciją jau pasirengusios spręsti abi savivaldybės: ir rajono, ir miesto.
Be vietos
2019 m. gruodį Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą vaikus į miesto gimnazijas priimti pagal aptarnaujamą teritoriją. Toks nutarimas skaudžiai kirto Ginkūnų mokyklai. Iki tol turėję bendradarbiavimo sutartį su centrinėje miesto dalyje veikiančia Stasio Šalkauskio gimnazija, pernai ginkūniškiai moksleiviai ne savo noru pabiro po visą miestą.
„Pagal gyvenamąją vietą daugeliui mūsų vaikų buvo arčiausiai Stasio Šalkauskio gimnazija. Aišku, gabiausieji nueidavo ir konkurso būdu patekdavo ir į Didždvario bei Juliaus Janonio gimnazijas, pavieniai vaikučiai lankydavo ir pietinio rajono mokyklas“, – pasakoja Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų pagrindinės mokyklos direktorė Daiva Jagminienė.
Pasikeitusi tvarka gerokai sumaišė visas kortas. „Kai buvo gimnazijoms priskirtos teritorijos, mums įvyko šokas. Tvarka buvo priimta 2019 m. gruodį, o mes nebuvome informuoti, žinoma, čia yra ir mūsų kaltės – niekas neturėjo informuoti, bet išėjo tokia situacija, kad mūsų vaikai iki paskutinės minutės nežinojo, kur pateks ir ar pateks“, – pernykštę bėdą apibūdina švietimo įstaigos direktorė.
Pagal naująjį nutarimą, rajono vaikai miesto gimnazijose gali pretenduoti tik į laisvas vietas, tad pernai vyko savotiška loterija – kur pavyks patekti? „Išėjo taip, kad mūsų vaikai liko be vietos. Rašė prašymus į visas miesto gimnazijas, tikėdamiesi, kad kažkuriose iš jų atsiras laisvų vietų“, – sako D. Jagminienė.
1.jpg
Sprendimą imtasi koreguoti
Po šių nesklandumų situaciją imta spręsti. Kaip teigia D. Jagminienė, 2020 m. gruodį buvo pakoreguota priėmimo į miesto gimnazijas tvarka. Rajono mokiniai į laisvas vietas gali pretenduoti 5 numeriu pagal prioritetų sąrašą.
Pagal numatytus prioritetus į laisvas vietas pirmiausia pretenduoja: asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymo poreikių ir gyvenantys ne mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje; besimokančiųjų mokinių broliai ir seserys, gyvenantys ne mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje; ne mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantys Šiaulių mieste registruoti vaikai; kitose savivaldybėse registruoti mokiniai, kurie tais kalendoriniais metais mokėsi tose mokyklose; Bazilionų daugiafunkcio centro, Aukštelkės, Dubysos aukštupio, Ginkūnų, Voveriškių, Kairių ir Kužių mokyklų mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo pirmos dalies programą, pageidaujantys tęsti mokymąsi savivaldybės gimnazijose ir turintys visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus.
„Tik penktuoju numeriu patenkame mes. Ta situacija tikrai labai labai neramina“, – teigia direktorė.
Rajono gyventojai ims registruotis mieste?
Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų pagrindinei mokyklai tai rimta problema, mat ugdytinių skaičius didėja. Šiemet pagrindinį ugdymą baigs 19 vaikų, pernai jų buvo 25, kitąmet bus 26, o dar kitais – net 50. Ši situacija daug klausimų ir nerimo kelia mokinių tėvams, o direktorė atvira – nežino, ką jiems šiuo metu atsakyti. „Ta korekcija problemos neišsprendžia, galvojame, kad reikia kreiptis ir žiūrėti, kokie yra teisiniai svertai, ką ir kaip mes galėtume padėti. Nes iš tiesų tai svarbu keletui rajono mokyklų, o skaudžiausiai kliūva mums, nes vaikų skaičius nuolat didėja. Ta problema tik augs, jei nebus sprendžiama“, – tikina D. Jagminienė.
Nesuradus kompromisų, bijoma, kad tėvai imsis kitų būdų, jog būtų garantuoti, kad vaikai lankys norimą švietimo įstaigą. Šiaulių rajono gyventojai gali suskubti registruotis Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir būti kur kas ramesni dėl vaikų ateities.
„Nemanau, kad tai klausimai, sprendžiami tik savivaldybių lygmeniu, manau, kad tokios pat problemos yra visose žiedinėse savivaldybėse, tad reikalingas ir ministerijos požiūris“, – sako D. Jagminienė.
„Mokiniai gali rinktis ir profesinio rengimo centrus“
Pasak Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Juditos Šertvytienės, pernykštė situacija tikrai nebuvo lengva. Juolab kad ginkūniškiai labiau norėjo keliauti į centre esančias ugdymo įstaigas, kuriose klasės užpildomos greičiausiai. O kasmet iš rajono į miestą atvyksta maždaug po 100 mokinių, pabyrančių po skirtingas Šiaulių gimnazijas. Kitoms rajono mokykloms tokių problemų nekilo. Kai kuriems tiesiog patogiau rinktis pietinio mikrorajono gimnazijas, kur mokinių skaičius būna mažesnis. Bet teorinė galimybė dėl tėvų registravimosi miesto teritorijoje, anot vedėjos, galima.
J. Šertvytienė sako, kad kartu su Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriumi ieškoma būdų, kaip galėtų padėti rajono vaikams integruotis į miesto mokyklas ir spręsti šį iššūkį. „Dabar inicijuojame Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių sutarties pasirašymą ir prioritete į laisvas vietas atsiranda Šiaulių rajono mokiniai. Kalbama apie tų mokyklų, kurios yra šalia Šiaulių, vaikus. Kiek teisės aktai leidžia, tiek bandome spręsti situaciją“, – sako ji.
Vadinasi, priimant vaikus į gimnazijas 2021–2022 mokslo metais, Šiaulių miesto ir rajono vaikai galės vienodomis sąlygomis pretenduoti į laisvas vietas miesto gimnazijose.
Tiesa, vedėja atkreipia dėmesį, kad pagrindinio ugdymo antrąją dalį vaikai gali mokytis ne tik gimnazijose –
jų laukia ir profesinės mokyklos. Tai irgi galėtų tapti išeitimi, naudinga visiems. „Jei mokinys tikrai neplanuoja stoti į aukštąją mokyklą, galėtų pagalvoti, ar verta eiti į gimnaziją. Gal verčiau eiti į profesinio rengimo centrą ir pradėti mokytis profesinio rengimo modulį, kad labiau save pažintų, kokią profesiją, baigęs 10 klasių, galėtų mokytis“, – svarsto J. Šertvytienė ir priduria: net ir dabar technologijų pamokos rajono vaikams kartais vedamos profesinio rengimo centruose, kad mokiniai lengviau įsivertintų savo gebėjimus, suprastų norus.
Visiems patekti į centro gimnazijas – utopija
Puikiai šią situaciją žino Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė. Jau vasario 4 d. posėdyje Taryba diskutavo dėl kelių sprendimų. Vienas iš jų – pritarti jau minėtai abiejų savivaldybių bendradarbiavimo sutarčiai. „Šiaulių miestas pirmiausia turi patenkinti šiauliečių poreikį. Tik po to kitų savivaldybių, nes visos savivaldybės atsakingos už savo vaikų mokymąsi, bet tęstinumą, aišku, mes suprantame, nes kai kurie rajonai nebeturi gimnazijų, todėl bendradarbiaujame. Manome, kad šiemet pavyks sėkmingai susitvarkyti su rajonu“, – sako ji.
Vedėja pabrėžia, kad visiems rajono vaikams tikėtis patekti į centro gimnazijas – neverta. Ypač tose, kurios laikomos prestižinėmis, konkurencija labai didelė ir patiems šiauliečiams. „Niekam ne paslaptis, kad visuomenėje yra susiformavusios nuostatos, kurios mokyklos yra prestižinės. Bet tokios jos tampa tik dėl visuomenės nuomonės, jos yra tokios pat, kaip ir kitos, programomis nesiskiria, neturi jokio išskirtinumo. Tai tik įvaizdžio dalykai. Taip, Didždvario ir Juliaus Janonio gimnazijos turi gilias tradicijas, bet jau ir miesto vaikai nepatenka į tas mokyklas. O pirmiausia vaikai į jas turi patekti pagal gyvenamąją teritoriją“, – tikina ji.
Žinoma, mokiniai turi turėti teisę pasirinkti mokymo įstaigą, bet tik tuo atveju, jei joje bus laisva vieta. E. Minkuvienė ramina: visi rajono vaikai, kurie norės mokytis miesto gimnazijose ir dėl kurių bus susitarta, į ugdymo įstaigas pateks. Bet nebūtinai į tas, kurių norės, tai priklausys nuo klasių komplektacijos. „Net ir su šita bendradarbiavimo sutartimi tikėtis patekti į Didždvarį ar Janonį būtų utopija. Kai kas paklius, bet ne visi, – tvirtina Švietimo skyriaus vedėja. – Miestas didelis, jame 10 gimnazijų, tikrai jis pajėgus priimti tam tikrų rajono teritorijų vaikus, bet į vipines mokyklas visi nepateks. Reikia teisingai suprasti visus procesus.“
Nuo 2022 m. priėmimas į mokyklas – centralizuotas
Seimas 2020 m. gegužę centralizavo priėmimą į valstybines ir savivaldybių švietimo įstaigas – tokia tvarka įsigalios nuo 2022 m., tad savivaldybės ar įstaigų direktoriai galios kažką pakeisti neturės.
Centralizavus priėmimą į mokyklas, tikimasi, bus užtikrintas didesnis skaidrumas, sumažės korupcijos ir šališkumo tikimybė. Atnaujinus ir suderinus valstybės informacines sistemas ir registrus, bus sudaryta galimybė teikti prašymus elektronine forma ir taip užtikrinti nešališką vaikų paskirstymą į mokyklas, lygias galimybes į kokybišką ugdymą.
Šiuo metu centralizuotas priėmimas į švietimo įstaigas, kai prašymai registruojami savivaldybėse internetu, nėra privalomas.
Už tokį pakeitimą balsavo 96 Seimo nariai, 7 susilaikė. Pataisą tuomet inicijavo konservatorė Gintarė Skaistė bei Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. G. Skaistė argumentavo, kad elektroninė sistema leis efektyviau planuoti ugdymo įstaigų tinklą, panaikins piktnaudžiavimo galimybes.