Šiaulių plaučiams – kelmo likimas?

Šiauliai

Niekas nesiginčija, kad Šiaulių parką reikia tvarkyti, kad parko tvarkymo metu neišvengiamai teks kirsti kai kuriuos medžius. Tačiau šiauliečiams siaubą kelia miesto centras, kuriame beliko kelmai, tad dėl kiekvieno medžio gyvybės jie stoja mūru.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

36506

Šiaulių centrui dėl kertamų medžių tampant dykuma, šiauliečiai nebegali tylėti. Žinia, kad, dar ir tvarkant miesto centrinį parką, ketinama iškirsti net 800 medžių, sukrėtė bendruomenę. "Kodėl ketinama iškirsti tiek daug? Ar identifikuoti parke pasodinti istoriniai želdiniai? Ar parkas vertingas savo medžiais, ar takais?" – tokie klausimai, palydėti audringų plojimų, užgriuvo projektuotojus, trečiadienį Savivaldybėje pristačiusius miesto centrinio parko projektinius pasiūlymus.

Foto galerija:

Kelmo likimas – ir proginiams medžiams?

"Šiauliečiai, būkime pilietiškai aktyvūs! Neleiskime beatodairiškai plėšyti žaliojo miesto rūbo! Orhuso konvencija, kurią pasirašė ir Lietuva, suteikia mums teisę gauti informaciją apie mūsų gyvenamosios vietos želdinių projektus, dalyvauti juose ir, jei reikia, kreiptis į teismą. Kad nepasigirstų benzininių pjūklų garsų mūsų parke 3 val. nakties, kaip įvyko Varpo gatvėje, ateikite į projekto svarstymą ir užduokite klausimus miesto valdžiai ir projektuotojams", – tokiais žodžiais į šiauliečius kreipėsi iniciatyvinės grupės "Saugokime Šiaulių medžius" narys Alfredas Daulius.

Į Šiaulių centrinio parko projekto pristatymą sugužėjo būrys žinomų Šiaulių menininkų, visuomenininkų, įvairių organizacijų atstovų. Projekto pristatymą moderavęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička, akivaizdu, nepažino nei skulptoriaus Kazio Bimbos, nei iliustratorės ir rašytojos Linos Žutautės (Kakės Makės), nei Šiaulių miesto garbės piliečio Zenono Sabalio, nei kitų aktyvistų. Kviečiant juos pateikti klausimą ar pasisakyti, kauniečiui M. Veličkai šie šiauliečiai tebuvo "ponas geltonu megztuku" ir "moteris šviesiais plaukais".

Akivaizdu, kad mieste masiškai kertami medžiai kelia šiauliečiams siaubą. Nebėra storakamienių Dvaro ir Varpo gatvėse, Prisikėlimo aikštėje, dalyje Vilniaus gatvės. Pasikėsinus iškirsti Kaštonų alėją ir paskelbus, kad miesto parke bus iškirsta 800 medžių, šiauliečiai tylėti nebegali – rengia protestus, buriasi į bendruomenes. O valdininkai kovotojus už miesto plaučius vadina žmonėmis, kurie "vadovaujasi emocijomis ir prisirišimu".

Projektuotojų iš Vilniaus išvadose apie parką sakoma: "Želdiniai buvo sodinami stichiškai, neplanuojant parkams būtino ir būdingo atvirų ir uždarų erdvių santykio."

Parkas buvo pradėtas sodinti pokariu. 1947 m. spalio mėn. teritorijoje buvo iškasta 3 850 duobių medeliams, medžiai sodinti per įvairias talkas.

"Tai rodo, kad "kuriamo" parko formavimas buvo vykdomas miestiečių pastangomis, sodinant medelius ten, kur buvo vietos. Ilgainiui daugelis medžių prigijo (nes tam buvo tinkamas dirvožemis ir pasirinkti nedideli sodinukai, kurie nereikalavo didelės priežiūros) ir sudarė gūdų parko įvaizdį", – aiškinama projekto pristatyme.

Tačiau aplinkosaugininkas, gamtos ir kultūros paveldo propaguotojas Darius Ramančionis projektuotojams uždavė nepatogų klausimą. Juk parke įvairiomis progomis pusę amžiaus buvo sodinami ir istoriniai želdiniai. Šiauliečiams jie yra brangūs, tačiau projektuotai jais nepasidomėjo, nepasirūpino įamžinimu, jie gal net bus iškirsti.

Projektuotojai garantavo, kad nė vienas ąžuolas tikrai nukirstas nebus, tačiau teigė pasidomėsiantys proginiais medžiais, kurių sąrašas saugomas Šiaulių "Aušros" muziejuje. Be to, žadėjo, kad ties proginiais medžiais bus galima pastatyti informacines lenteles su paaiškinimais, kokia proga ir kas juos sodino.

"Šiaulių centras virsta Sacharos dykuma"

Pasisakyti panoro ir aktyvus šiaulietis Vytautas Sližys, paprašęs viešai paskelbti projekto autorių ir iniciatorių, pateikusių genocidinį miesto infrastruktūros gerinimo planą, pavardes. Jo teigimu, Šiaulių medžiai buvo išniekinti, todėl kyla klausimas: kokiu reikia būti žmogumi, kokią reikia turėti širdį, koks tokio žmogaus vidinis pasaulis?

"Tai tipiškas tuščias, bejausmis, rafinuotas biurokratas-funkcionierius, paklusniai vykdantis nežinia kieno užsakymus. O kas mes – šiauliečiai? Niekas? Mūsų balsai – niekas? Ar Savivaldybės vadai manosi esą visatos kūrėjai?" – klausė vyras, kurio pasisakyme taip pat buvo apstu pastebėjimų, kad miesto plaučius naikina barbarai, kad Šiaulių centras virsta Sacharos dykuma ir greit visi paskęs smoge, vaikščios kaip japonai su kaukėmis ant veidų.

Projektuotojai šiauliečiams aiškino, kad bus iškirsta ne 800, bet 650 medžių. Tai sudaro ketvirtadalį parko medžių. Be to, apie 400 medžių bus atsodinta, kuriant tvarkingas erdves, o parke žydės daug įvairiaspalvių augalų, krūmų.

Taip pat projektuotojai siūlo sudaryti geresnes augimvietes ąžuolams, beržams, liepoms, uosiams, šalinti mažiau vertingus uosialapius klevus, tuopas, kaštonus (įvertinant kaštonus puolančios kaštoninės keršakandės žalą viso regiono mastu), sodinti įspūdingiau žydinčius ornitologinius augalus (šermukšniai, putinai, medlievos, šaltekšniai, gudobelės), išnaudoti durpingos pievos dirvožemį rododendryno sukūrimui, ties pagrindiniais įėjimais ir parko centrinėje dalyje ties takais kurti gėlynų rabates, akcentuojant įėjimus, įvedant spalviškumą.

Taip siekiama atnaujinti visą takų sistemą, atverti daugiau šviesių erdvių, genint ir kertant chaotiškai susodintus medžius. Sukurti jaukias erdves, sodinant naujus krūmynus ir gėlynus.

Kaip pasikeis parkas?

O pats parkas po rekonstrukcijos turėtų tapti jaukia erdve šeimoms leisti laisvalaikį. Anot projektuotojų, rekonstruojamam "Šeimos ir laisvalaikio parkui" siūlomi sprendiniai, leisiantys sukurti uždaro rato takų sistemas, suformuoti jaukias, šviesias daugiafunkces erdves bei įveiklinti ir pritaikyti parko infrastruktūrą įvairaus amžiaus lankytojų poreikiams.

Numatomos ramaus laisvalaikio leidimo zonos, sporto ir ekstremalaus sporto zonos, treniruoklių aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės, radijo bangomis kontroliuojamų mašinių trasa ir iškylų zonos. Parkas bus kuriamas, ir parenkant derančią apšvietimo sistemą ir mažąją architektūrą. Numatomos naujų meninių akcentų išdėstymo vietos.

Tautinių mažumų įrengti suoleliai bus perkeliami į naujai formuojamą Vienybės alėją, taip sukuriant jaukią erdvę integracijai. Pagrindinis įėjimas su vartais ir turniketu nukeliamas gilyn į parką.

Tolyn į parką vedantis takas-alėja platinamas, įrengiami gėlynų poligonai bei poilsio zonos su suoliukais, numatomos erdvės meninių akcentų ekspozicijai. Numatoma vieta kietos dangos lauko kavinei. Šioje zonoje numatomas ir viešasis tualetas.

Pietinėje parko teritorijos dalyje, ties individualių namų zona, numatoma įrengti tyliąją zoną. Šioje zonoje atviresnėse erdvėse numatoma įrengti erdves šachmatų stalams ir sporto įrenginiams.

Centrinėje parko teritorijos dalyje, siekiant atverti erdves ir sukurti šviesias ir jaukias zonas, siūlomas pagrindinių takų susijungimas, formuojantis aikštę.

Takų susikirtimo vietoje pietinėje dalyje numatoma įrengti darželinukų ir vaikų (2–7 m.) žaidimo aikštelę su atskira fontanėlių zona.

Siūloma įrengti multifunkces sporto aikšteles, kurios pagal poreikį būtų pritaikomos tiek krepšiniui, tiek tinkliniui, tiek ir badmintonui. Greta įrengiama suaugusiųjų sporto aikštelė, kurioje būtų jėgai bei ištvermei, bendram fiziniam aktyvumui palaikyti skirti įrenginiai.

Čia pat siūloma įrengti paaugliams skirtą žaidimų aikštelę, su balansiniais žaidimų įrenginiais. Riedlenčių parkas projektuojamas, grupuojant kartu su kitomis aktyvaus sporto zonomis. Riedlenčių parke formuojamos įvairios rampos, laiptai, turėklai.

Sąlyginai saikingai apželdintoje ir erdvioje vakarinėje parko teritorijos dalyje siūloma įrengti poilsio ir iškylų zoną, kurioje numatoma vieta ir Šiaulių botanikos sodo rododendrynui. Į šią teritoriją numatoma perkelti šiuo metu parko prieigose esančius medinius meninius akcentus.

Šiaurės rytų teritorijos dalyje numatoma zona perkeliamoms "SPLIUS nuotykių parko" laipynėms ir karstyklėms medžiuose.

Šiaurės vakarų dalyje siūloma įrengti šunų vedžiojimo aikštelę. Aikštelėje numatomi įvairūs šunų sporto (angl. Agility) ir žaidimų įrenginiai. Šalia numatomos poilsio zonos su suoliukais.

Šalia esamo stadiono siūloma įrengti radijo bangomis valdomų mašinėlių trasas. Numatomoje teritorijoje formuojamos žvyro dangos trasos su įvairiais tramplinais. Greta trasos projektuojama pakyla su vietomis dalyviams ir teisėjams.

Parko centrinėje dalyje esančioje šviesioje medžiais neapsodintoje zonoje numatoma įrengti diskgolfo aikštyną.

Parko estrada – gal tik po dešimtmečio

Prieš metus vykusiame projekto pristatyme keli šiauliečiai klausė, kodėl nebelieka didelės estrados. Neva jos reikia didelėms šventėms, tokioms kaip dainų, šokių.

Projektuotojai atsižvelgė į pastabas ir šį kartą suprojektavo estradą, kurioje tilptų apie 5 tūkst. žiūrovų. Estradoje žadama įrengti patogias žiūrovų vietas, rekonstruoti esamą sceną su aptarnaujančiuoju pastatu.

Suformuota lengvos konstrukcijos stoginė virš naujai įrengiamos scenos. Dalis esamo pylimo įėjimų zonose nukasama, taip sukuriant laisvą patekimą masinių renginių metu. Žadama, kad žiemą lygi estrados danga bus pritaikoma čiuožyklai.

Nors estrados dydžiui, scenos aukščiui ir buvo išsakyta šiauliečių priekaištų, neva ji netinkama Dainų šventėms rengti, gali atsitikti taip, kad estrada visai nebus pastatyta ar pastatyta po dešimties metų. Įrengti estradą ketinama tik II projekto etapo metu ir tik tada, jei atsiras lėšų. Pirmojo etapo metu bus sutvarkyti tik želdiniai, takai, apšvietimas, dviračių takai, žaidimų erdvės, aikštynai ir kt.

Be to, teirautasi, ar išvis yra poreikis estradai, nes masiniams renginiams mieste vietų daug, o Šiauliuose žmonių vis mažėja...

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt