PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sportas2019 m. Kovo 23 d. 16:00

Šiaulių miesto olimpiniam judėjimui – 30 metų

Šiauliai

V. Lebedžio nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


77046

Šie­met ko­vo 23 die­ną su­kan­ka 30 me­tų, kai Lietuvoje bu­vo atkurtas olimpinis judėjimas ir įkurta Šiau­lių olim­pi­nė ta­ry­ba. Organizacija gy­va­vo be­veik 25 me­tus ir gar­si­no Šiau­lių mies­tą bei ap­skri­tį žinomais spor­to ren­gi­niais:„Olim­pi­nė die­na“, „Olim­pi­nis ru­duo“, IV pa­sau­lio lie­tu­vių žai­dy­nės, „Ma­ža­sis olim­pie­tis“ ir ki­tais. Miesto olimpinio judėjimo pradininkams įteiktos miesto mero padėkos.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įteikė padėkas dviem sporto entuziastams Algirdui Briedžiui ir Jo­nui Kar­bo­čiui. Šie žmonės, Lietuvai dar tik vaduojantis iš sovietinio režimo, inicijavo mūsų mieste tikrą sportinio judėjimo atgimimą, kurio metu gimė įspūdingi renginiai, vėliau tapę gražia Šiaulių tradicija.

Tuometinis Šiaulių miesto Fizkultūros medicinos dispanserio direktorius, gydytojas Al­gir­das Brie­dis ir treneris, pedagogas Jo­nas Kar­bo­čius pasakoja, kad sti­mu­lą įkur­ti Šiau­lių olim­pi­nę ta­ry­bą da­vė Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) at­kū­ri­mo idėja. 1989 metais mieste suburta sporto aktyvistų komanda tapo Šiau­lių olim­pi­ne ta­ry­ba, tokia taryba buvo pirmoji Lietuvoje. Nauja organizacija vos po kelių mėnesių surengė mieste Šiau­lių olim­pi­nę die­ną. O 1991 me­tais dvy­li­ko­je Lie­tu­vos mies­tų, tarp jų – ir Šiau­liuo­se, jau vy­ko IV Pa­sau­lio lie­tu­vių žai­dy­nės.

iqgky326667.jpg

Šiau­lių olim­pi­nei ta­ry­bai buvo patikėta mieste surengti IV Pa­sau­lio lie­tu­vių žai­dy­nių dvi­ra­čių, te­ni­so, mo­te­rų tink­li­nio ir kėg­lių var­žy­bas. Šio įspūdingo renginio organizatoriai vien iš savo prisiminimų galėtų išleisti visą knygą, nes ko ne metus trukęs paruošiamasis darbas reikalavo didžiulio susitelkimo, išmoningumo ir rizikos. Teko su­de­rin­ti dau­gy­bę klau­si­mų su mies­to val­džia, įvai­rio­mis įstai­go­mis, spręsti sve­čių maitinimo, ap­gy­ven­dinimo, sporto infrastruktūros atnaujinimo klausimus, organizuoti prizus ir begalę kitų dalykų.

iwvmso26669.jpg

Be­ne įsi­min­ti­niau­sias faktas, kad žai­dy­nės turėjo spe­cia­liai Šiau­liuo­se iš­leis­tus pi­ni­gus „li­tau­rus“ ir „cen­tau­rus“. Jų di­zai­ną su­kū­rė di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas, o atspausdino spaustuvė „Titnagas“. Vie­nas „li­tau­ras“ atitiko vie­ną rub­lį, „cen­tau­ras“ prilygo ka­pei­kai.

ipwbio26668.jpg

Pasak Jono Karbočiaus, tada nebuvo net talonų, vadinamųjų „vagnorkių“, o apie litus buvo tik svajojama. „Litaurai“ ir „centaurai“ - tarsi pir­mie­ji lie­tu­viš­ki pi­ni­gai, jie buvo patvirtinti banko, jais buvo galima atsiskaityti prekybos vietose.

Šiauliai į šalies sporto istoriją įėjo taip pat pasiūlydami ir naują rungtį – olim­pi­nės my­lios (1988 met­rų) bė­gi­mą. 1988 met­ais, šalyje sklandant tautinio olimpinio judėjimo atgimimo idėjai, tokią mintį pasiūlė šiaulietis sporto entuziastas, gy­dy­to­jas Alek­sand­ras Ron­kus.

Gre­ta Šiau­lių olim­pi­nės ta­ry­bos vėliau at­si­rado Šiau­lių olim­pi­nė aka­de­mi­ja. Vė­liau mieste pradėti rengti tokie sporto ren­gi­niai į kuriuos bu­vo sie­kia­ma įtrauk­ti vi­sus: dir­ban­čius, mo­ki­nius, dar­že­li­nu­kus, ve­te­ra­nus, neį­ga­liuo­sius, su­ka­rin­tų struk­tū­rų (po­li­ci­ja, prieš­gais­ri­nė tar­ny­ba, ka­riš­kiai) organizacijas.

2012 m. Olimpinei tarybai baigus veiklą, jos darbus tęsė ir tęsia įkurta Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros mokykla (dabar - Lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras).

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas garbiems sporto visuomenininkams linkėjo geriausios kloties ir sveikatos, taip pat, pakvietė būti garbės svečiais gegužės 16 dieną vyksiančiame miesto bėgime „Aš esu Šiauliai“.