Šiaulių „Maximos“ darbuotoja skundžiasi prasta atmosfera: „Į darbus tenka eiti su ašaromis“

Šiauliai

Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Radvilė RumšienėŠaltinis: LRT.lt

297052

Vienos iš Šiauliuose veikiančių parduotuvių „Maxima“ darbuotojai teigia nebegalintys ilgiau tylėti dėl sunkiai pakeliamų darbo sąlygų ir psichologinės įtampos. Žmonės pasakoja susiduriantys su netinkamu vadovybės elgesiu – darbuotojų pusėn skrieja keiksmai, nurėžiami priedai, yra didelis darbo krūvis. Prekybos tinklas neneigia sulaukęs signalo apie problemą, tačiau tai atlikus vidinį tyrimą esą nepasitvirtino.

Šiaulių prekybos centre „Tilžė“ esančios „Maximos“ darbuotoja tikina, kad darbuotojų bėdos prasidėjo pernai rugpjūtį, kai parduotuvė buvo uždaryta atnaujinti.

Kol vyko darbai, „Maximos“ darbuotojai buvo perkelti į kitus prekybos tinklo padalinius.

„Darbuotojai buvo perkeliami į padalinius viską suderinus, tačiau, kai darbuotojai nueidavo dirbti į kitą padalinį, jie jau buvo nebereikalingi, jiems siūloma imti nedarbingumo lapelius, atostogas ir pan., nes „Maximos“ politika yra „kuo didesnė apyvarta, tačiau kuo mažesnės išlaidos darbuotojų, kaip jie įvardija, valandų išnaudojimui“. Tad dažnai nuėję dirbti į kitą padalinį jautėmės kaip benamiai, niekam nereikalingi“, – LRT.lt pasakojo su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi „Maximos“ darbuotoja Lina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).

J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Nors „svetimuose“ padaliniuose žmonėms ir nebuvo lengva dirbti, jie tą priėmė kaip laikinus nepatogumus ir dirbdami kantriai laukė „Tilžės“ prekybos centre esančio padalinio remonto pabaigos, tikėjosi, jog po atnaujinimo darbų viskas grįš į senas vėžes.

Dar remonto metu žmonės, kaip teigiama, ėmė girdėti jiems nerimą keliančius gandus apie tai, kad, atnaujintam padaliniui pradėjus veikti, laukia vadovybės pokyčiai – iki atnaujinimo parduotuvei vadovavusi darbuotoja nebebus pageidaujama.

Tuomet pasklidusias kalbas darbuotojai buvo linkę vertinti kaip gandus ir netikėjo, kad 17 metų dirbusi vadovė bus atleista. Tačiau, pasak pašnekovės, tai, kad senosios vadovės kėdė kliba, ėmė aiškėti jau spalį, kai visam regionui vadovauti buvo paskirtas naujas žmogus.

„Tik nuaidėjus atnaujintos „Maximos“ fanfaroms ir garsiems plojimams, buvo nuspręsta susidoroti su mūsų „Maximos“ padalinio „mama“, – pastebėjo Lina.

Ilgametė parduotuvės vadovė esą sulaukdavo daug kritikos iš naujosios regiono vadovybės, kol galiausiai apsisprendė palikti darbą.

D. Umbraso / LRT nuotr.

Parduotuvės komanda, išgirdusi apie pokyčius, dar bandė išsaugoti senąją vadovę ir rinko parašus, tačiau nieko pakeisti nepavyko.

Kaip teigė „Maximos“ darbuotoja, jau kitą dieną po to, kai senoji vadovė paliko darbą, parduotuvei vadovauti buvo paskirtas kitas žmogus.

„Į jos vietą paskirta kolegė iš kito padalinio, apie kurią, dar neatsidarius mūsų „Maximai“, ir buvo kalbama, kad mums vadovaus“, – dėstė viena iš Šiauliuose veikiančios „Maximos“ darbuotojų.

Pasikeitus vadovybei darbas virto kančia

Lina pasakojo, kad būtent pasikeitus parduotuvės vadovei ir prasidėjo „tikrasis pragaras“.

„Šiuo metu dirbti tiesiog neįmanoma, į darbus tenka eiti su ašaromis, nes darbo diena tampa kančia. Visų pirma, naujoji direktorė smarkiai keikiasi ir vietoj „labas rytas“ išgirsti necenzūrinius žodžius. Antra, kai darbuotojas pasako, kad jam netinkamos sąlygos dirbti, tai jam pasiūloma tiesiog rašyti prašymą ir eiti lauk, nes norinčių įsidarbinti „Maximoje“ stovi eilės“, – vardijo darbuotoja.

E. Blaževič / LRT nuotr.

Ji taip pat pridūrė, kad darbuotojai jaučiasi žeminami. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie tiesiog nemoka ir jiems nemiela dirbti kasoje, tačiau jie mielai pluša prekybos salėje ir jaučiasi laimingi, tačiau iš naujosios vadovės girdi pašaipas, jog per ilgus darbo metus taip ir neišmoko kasininko darbo.

„Kasininkei, kuri turi sveikatos problemų, teškiami žodžiai, kad, jei negali krauti prekių salėje, jei tau kažką skauda, „kas tau davė sveikatos pažymą?“ Parduotuvė turi 14 savitarnos kasų, kurioms skirtas 1 kasininkės etatas. Krūvis milžiniškas, o jei nepamatysi kliento, per klaidą nesusimokėjusio už prekes ir išėjusio, gausi tarnybinį nusižengimą ir dar susimokėsi trūkumą pati“, – pasakojo Lina.

Žmonės esą neretai net ir už menkas arba dėl žmogiškojo faktoriaus padarytas klaidas bauginami tarnybiniais nusižengimais, o pora tokių reiškia atleidimą iš darbo.

Darbuotojams kelia klausimų ir po vadovybės pasikeitimo atsiradusios ir permainos skirstant priedus prie algų.

„Direktorė susirinkimo metu aiškiai įvardija, kad negauname priedų prie atlyginimo, nes nevykdėme apyvartos, nevaldėme nuostolių, viršijome valandas, tačiau ji tai išsireiškia žodžiais: „Galėjau padalinti po 20 eurų, bet ar tie 20 eurų ką nors pakeis?“ Kiekvienam darbuotojui ir tas 20 eurų yra daug. Jeigu ji galėjo padalinti, tačiau darbuotojai priedų negavo, tai klausimas, kur tie mūsų uždirbti pinigai nukeliavo. „Maxima“ neleidžia uždirbti papildomai, išskyrus tą menką minimalų atlyginimą. Niekam nerekomenduočiau ten dirbti, o juolab kai direktoriai tampa aukštesnių vadovų vergais ir nebeturi žmogiškumo savo komandos atžvilgiu“, – dėstė pašnekovė.

Apie analogiškas problemas minėtame „Maximos“ padalinyje kalbėjo ne tik ši viena darbuotoja. Jos žodžius patvirtino ir dabar čia jau nebedirbantis Rytis.

„Buvo padarytas darbuotojams jos [naujos vadovės] pristatymas, tai ji pasakė: „Jūs nekreipkite dėmesio į mano keiksmažodžius, jeigu aš prie jūsų nusikeiksiu.“ Yra taip, kad ji į akis darbuotojui žodžio nepasakys. Bendrauja per aplinkui. <...> Ryte net nesisveikina su darbuotojais. Darbuotojas eina, pasisveikina, o ji tiesiog eina pro šalį ir praeina“, – prisimena Rytis.

Formaliai Rytis iš minimo „Maximos“ padalinio buvo atleistas šalių susitarimu, tačiau žmogus tikina, kad pats nė neketino palikti darbo. Darbo santykių nutraukimą inicijavo darbdavys, o Rytis pasakojo iki šiol tiksliai nežinantis, bet galintis nujausti, kuo neįtikino „Maximai“.

„Aš nenusprendžiau išeiti. Jie manęs atsikratė. <...> Jie man tiesiog pasakė, kad „nebereikia jūsų rankų“. Aš atėjau į darbą po 4 išeiginių, persirengiau, nuėjau į taromatą, pasidėjau savo daiktus, atsigerti nusipirkau, ir viskas – skambina, kad „ateik pasirašyti dokumentų, tavęs nebereikia“. Aš buvau nusiteikęs, kad tai direktorei galimai nelabai patikau, nes aš žodžių kišenėje irgi neieškau. Ji su manimi nesisveikina, buvo bendras susirinkimas, tai aš pasakiau, kad „jūs turėkite pagarbos su darbuotojais, kad reikia bent jau sveikintis, bent jau pamojuokite“, – pasakojo Rytis.

E. Blaževič / LRT nuotr.

Anot pašnekovo, apie naująją vadovę bei jos darbo metodus kalbos tarp darbuotojų sklido jau anksčiau, mat šis žmogus vadovavo kitam tinklo padaliniui. Kalbos esą sklinda ir toliau.

„Užimtumo tarnyboje buvau, tai Joniškyje pasakė, kad jau viską žino apie tą direktorę, kokia ji yra, kad ir Joniškyje tas pats buvo“, – sakė Rytis.

Tiek anonimiškai kalbėjusi „Maximos“ darbuotoja, tiek jau minėtas su prekybos tinklu darbo santykius nutraukęs Rytis tvirtino, kad po permainų vadovybėje „Maximos“ padalinyje buvo darbuotojų kaita.

„Ir administratoriai keitėsi, pamainos vadovai du pasikeitę yra tikrai. Dabar mačiau apie porą mėnesių skelbimai kabėjo, kad ieškojo. Bet nieko nerado, tai paprastus darbuotojus pastatė eiti dirbti pamainos vadovais. <...> Iš Šiaulių niekas jau nebeina“, – sakė Rytis.

Mobingo nenustatė, problemų neidentifikuoja ir dabar

Aiškėja, kad darbuotojų netenkinančia situacija domėjosi prekybos tinklo administracija – buvo suburta speciali komisija, kuri aiškinosi, ar esama mobingo apraiškų.

„Pas mus buvo atvykę personalo atstovai kalbėtis su kolektyvu, kas čia vyksta, tačiau darbuotojams nebuvo leista pasisakyti, jie buvo tildomi. Taip pat personalo atstovai skambinėjo asmeniniais administracijos darbuotojų ir kitų padalinių direktorių telefonų numeriais, norėdami išsiaiškinti regiono vadovės vadovavimo būdus kituose padaliniuose. Nemažai darbuotojų papasakojo apie jaučiamą atmosferą darbe, apie jaučiamą įtampą, tačiau „Maxima“, žinoma, nusprendė, kad mobingo nebuvo. Nors tyrimų rezultatų, kiek buvo apklausta žmonių ir kaip tas tyrimas vyko, niekas nepateikė“, – sakė Lina.

D. Umbraso / LRT nuotr.

Su LRT.lt bendravusi darbuotoja apgailestavo, kad „Maxima“ toleruoja diktatoriškos padalinio direktorės darbą ir nesaugo parduotuvės komandos.

„Vienam išmokėjo išeitinę, kad tik atsikratytų darbuotoju, kuris nesutiko su tokiu direktorės valdymu. Šiaulių prekybos centre „Maxima“ – tikras darbuotojų genocidas. Atsikratoma tų, kurie nebijo turėti savo nuomonės“, – dėstė Lina.

Savo ruožtu bendrovės „Maxima LT“ Personalo departamento vadovė Tatsiana Ihnatovich LRT.lt teigė, kad senoji padalinio direktorė, kai nusprendė palikti darbą, buvo informavusi vadovybę apie patiriamą psichologinį smurtą iš naujos „Maxima“ regiono vadovės.

Tvirtinama, kad prekybos tinklas į kiekvieną darbuotojo skundą dėl patirto psichologinio smurto reaguoja nedelsiant. Taip esą buvo sureaguota ir šįkart – komisija atliko išsamų tyrimą.

„Dėl direktorės pateikto skundo buvo kalbamasi su esamais ir buvusiais darbuotojais. Komisijos nariai, įvertinę visas susijusias aplinkybes ir ištyrę tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatė, kad tiesioginio vadovo prašymas paaiškinti priimtus sprendimus ar atsakyti į klausimus, kurie susiję su darbuotojų premijų fondu, darbo krūvio paskirstymu tarp darbuotojų bei kiti analogiški darbinio pobūdžio klausimai, nelaikomi psichologiniu smurtu. Komisijos išvada – skundas nepasitvirtino“, – aiškino T. Ihnatovich.

Tvirtinama, kad susitikimas su parduotuvės darbuotojais truko 3 valandas ir jo metu esą pasisakė visi norėję kolegos. Susirinkimo metu darbuotojai klausimus galėjo teikti ir anonimiškai.

„Į visus tuo metu darbuotojų užduotus klausimus buvo atsakyta. Taip pat komanda buvo informuota ir apie naujos parduotuvės direktorės darbo pradžią. Vasario 20 dieną buvo organizuotas pakartotinis susirinkimas. Jo metu su kolegomis kalbėjome apie tai, kaip sekasi komandai su naująja direktore dirbti kartu. Nusiskundimų išsakyta nebuvo. Atlikdami tyrimą dėl galimo psichologinio smurto darbe kalbėjomės ir su kitų padalinių kolegomis bei parduotuvių vadovais – norint objektyviai įvertinti tokio pobūdžio skundą ši procedūra yra būtina. Komisija atsižvelgė į visus kalbintų darbuotojų išsakytus komentarus ir įvertino, jog pažeidimų nenustatyta“, – teigė bendrovės „Maxima LT“ atstovė.

Nors su LRT.lt bendravę buvę ir esami darbuotojai teigė, kad problemos „Tilžės“ prekybos centro „Maximoje“ tebesitęsia, pats prekybos tinklas, panašu, su tokia pozicija nesutinka – šiuo metu problemų esą nefiksuojama.

„Darbuotojams sudarytos visos galimybės (anonimiškai ir ne tik) pranešti apie situaciją savo padaliniuose. Mums nėra žinoma, kad parduotuvės darbuotojai turi pastabų ar nusiskundimų dėl parduotuvės direktorės elgesio ar sprendimų. Atvirkščiai, mūsų žiniomis, parduotuvės direktorė su naujaisiais kolegomis bendrą kalbą yra atradusi – darbuotojai kreipiasi į ją iškilus klausimams ar neaiškumams“, – patikino T. Ihnatovich.

J. Stacevičius nuotr. / LRT

Vadovės keisti tvirtina neplanavę

„Maxima“ pripažįsta, kad „Tilžės“ padalinio atnaujinimo metu tam tikrų problemų būta – užfiksuotas atvejis, kai darbuotojas buvo verčiamas imti nedarbingumo lapelį.

„Mums yra žinomas vienas atvejis, kai 2023 m. rugsėjo mėn. buvo gautas darbuotojos, rekonstrukcijos metu dirbusios kitame padalinyje, skundas dėl jai netinkamai sudaryto darbo grafiko ir siūlymo imti nedarbingumą. Toks elgesys bendrovės „Maxima LT“ yra netoleruojamas. Darbuotojos pranešimas buvo operatyviai išnagrinėtas: išsiaiškinus faktines aplinkybes, buvo nustatytas pažeidimas ir priimti atitinkami sprendimai, kaip jį pašalinti“, – teigė bendrovės „Maxima LT“ Personalo departamento vadovė T. Ihnatovich.

Vis dėlto prekybos tinklas neigia tai, jog dar prieš atidarant atnaujintą padalinį jau galėjo būti planuojama ir vadovybės pertvarka.

Pexels.com nuotr.

Teigiama, kad buvo tikimasi, jog po rekonstrukcijos parduotuvės kolektyvas išliks nepakitęs ir tęs darbą kaip įprastai, tačiau neneigiama, kad po regiono vadovybės pasikeitimo buvo sulaukta signalo apie prastą psichologinį klimatą. Dėl to, kaip ir minėta, dirbo speciali komisija.

„Tiesa, kad 2023 m. spalio pradžioje pasikeitė regiono vadovas ir minėtos parduotuvės direktorė pradėjo dirbti su nauju savo vadovu. Taip pat yra tiesa, kad 2024 m. sausio mėn. parduotuvės direktorė pateikė prašymą atleisti iš darbo. Kartu pateikė ir pranešimą dėl darbe patiriamo psichologinio smurto – tuo buvusi direktorė motyvavo savo sprendimą išeiti iš darbo“, – dėstė T. Ihnatovich.

Anot jos, buvusiai parduotuvės direktorei palikus įmonę, per mėnesį savo noru iš darbo išėjo ir keturi ilgamečiai darbuotojai. Dar vienam darbuotojui buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį išmokant kompensaciją – su pasiūlymu darbuotojas sutiko.

Pripažįstama ir tai, kad bent dalis darbuotojų siekė sugrąžinti senąją vadovę į jos darbo vietą.

Anot T. Ihnatovich, sausį „Maxima LT“ gavo raštą su dalies (16 iš 57) darbuotojų parašais, kuriame išreikštas prašymas grąžinti buvusią parduotuvės direktorę į darbą.

„Norėdami išgirsti darbuotojų nuogąstavimus ir pasikalbėti apie šį ir kitus kolegoms kylančius klausimus, sausio 23 dieną suorganizavome gyvą susitikimą su parduotuvės darbuotojais. Jame dalyvauti buvo kviesti visi padalinyje dirbantys kolegos, iš viso dalyvavo apie 40.

Susirinkimo metu kartu su kolegomis diskutavome apie esamą situaciją parduotuvėje, santykius komandoje ir problemas, kurios, kaip paaiškėjo, nebuvo sprendžiamos ilgą laiką.

Susitikimo metu buvo diskutuojama ir apie parduotuvės direktorės sprendimą išeiti iš darbo. Su kolegomis pasidalinome, kad šiuo metu vyksta tyrimas (buvo tiriamas direktorės pranešimas dėl darbe patiriamo psichologinio smurto) ir kad mūsų pasiūlymo pasilikti komandoje direktorė nepriėmė – teigė esanti tvirtai apsisprendusi išeiti ir nelaukti tyrimo išvadų“, – aiškino bendrovės „Maxima LT“ Personalo departamento vadovė.

Prekybos tinklas, kaip galima suprasti, nelinkęs sutikti su darbuotojų pastebėjimais, jog naujoji parduotuvės direktorė buvo paskirta itin greitai. Aiškinama, kad naujojo vadovo paieškoms laiko pakako, mat buvusi vadovė apie pasitraukimą iš darbo informavo iš anksto.

„Svarbi aplinkybė, kaip buvusi parduotuvės direktorė teikė prašymus: pirmiausia direktorė pateikė prašymą dėl beveik dviejų savaičių atostogų ir dieną prieš išeidama atostogauti pateikė prašymą savo noru išeiti iš darbo iškart po atostogų. Turėjome beveik dvi savaites įvertinti, kam iš esamų kolegų galime pasiūlyti vadovauti tokio dydžio parduotuvei. Karjera įmonės viduje yra mūsų įprasta praktika. Daugiau nei 80 proc. mūsų parduotuvių direktorių yra pasinaudoję vidinės karjeros galimybėmis“, – dėstė T. Ihnatovich.

Prekybos tinklas aiškina, kad viena žmogiškoji klaida neturi jokios įtakos skirstomiems priedams. Pastarieji esą mažinami tuomet, kai užfiksuojami sistemingi darbo trūkumai.

T. Ihnatovich teigimu, kiekvieną mėnesį daugiau nei 70 proc. „Maximos“ darbuotojų yra skatinami premijomis. 2023 m. darbuotojams buvo išmokėta 18 mln. eurų skatinamųjų premijų.

„Padalinio vadovas, šiuo atveju parduotuvės direktorius, kas mėnesį premijų fondą savo nuožiūra paskirsto darbuotojams atsižvelgdamas į tai, kas daugiausia prisidėjo prie padalinio rezultatų“, – aiškino ji.

Darbuotojai gyvena baimėje

Lietuvos profesinių sąjungų atstovams tokios ir panašios istorijos, panašu, nėra naujiena. Akcentuojama, kad didžiuosiuose prekybos tinkluose dirbantys žmonės susiduria su neteisybe, o keisti situaciją nėra lengva.

LRT.lt jau prieš kurį laiką skelbė apie komplikuotą kitos „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės bendrovės „Barbora“ darbuotojų siekį gerinti juos netenkinančias darbo sąlygas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad didžiuosius prekybos tinklus linkstama laikyti vienais agresyviausių darbdavių, nes ten sukurti profesinę sąjungą yra itin sunku.

„Yra agresyvus ir negražus puolimas. Tą parodė ir „Barboros“ atvejis, kai jau ir prokuratūrai yra atiduota medžiaga. Šiuo metu prokuratūra vertina. Kai daromi tiesioginiai veiksmai su tokiu spaudimu, kad jeigu tu ir apsisprendei būti profsąjungos nariu, tai žiūrėk, ar tikrai pasirinkai tinkamą kelią. Ne paslaptis, kad prekybos centrai turi vietines savo profesines sąjungas, kurios dažnai nepriklauso jokiai profesinių sąjungų sistemai. <...> Prekybos centrų specialiai sukurtos profesinės sąjungos stengiasi likti nuošalyje ir būti tik savo bendruomenėje. Ir ne paslaptis, kad jos nėra nepriklausomos“, – sakė I. Ruginienė.

Pasak pašnekovės, jeigu darbuotojams kyla idėja burtis į iniciatyvinę grupę ir kurti nepriklausomą profesinę sąjungą, tokios mintys būna gana griežtais metodais sužlugdomos.

I. Ruginienė akcentuoja, kad dėl tokio didžiųjų prekybos tinklų elgesio kenčia nemaža dalis visos prekybos rinkos darbuotojų.

„Mes juk beveik neturime smulkiosios prekybos. Turime kelis didelius monopolistus. Dažnai tie monopolistai giriasi, kad investuoja į darbuotojus, kelia atlyginimus ir stengiasi dėl darbuotojų, bet mes girdime ir kitų istorijų. Ypač sunku padėti, nes patys darbuotojai gyvena baimėje. Visiškai šviežias „Barboros“ pavyzdys parodė, kad jaunimas nepabūgo, nutarė sukurti profesinę sąjungą, tai greitai buvo numalšinti tie norai ir dirbti toliau iniciatyviniam žmogui, kuris paskleidė tą idėja, jau nebeįmanoma. Toks veikimo modelis man yra labai keistas, nes Europa jau juda visiškai kita linkme“, – sakė konfederacijos pirmininkė.

Problemos – plačiai paplitusios

I. Ruginienė akcentavo, kad šiuo metu prekybos tinklai susiduria su didelės darbuotojų kaitos problema, atsiranda žmonių, kurie apsisprendžia apskritai nebedirbti šioje sferoje, tačiau šias problemas galima išspręsti, jeigu darbdaviai rinktųsi daugiau investuoti į darbuotojus, jų gerovę.

Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje jau yra pavyzdinių įmonių, kurios supranta susikalbėjimo su darbuotojais prasmę, mat dėl to auga tiek darbo produktyvumas, tiek lojalumas, tačiau vis dar yra nemažai darbdavių, kurie tiki, kad psichologinis spaudimas, išnaudojimo metodai, baimė, jėga padės pasiekti daugiau.

„Tai nėra tik „Maximos“ problema. Taip yra visuose prekybos tinkluose. Tik jie tarpusavyje pakonkuruoja, pasigiria. Bet jeigu paklaustumėte kitų tinklų darbuotojų, jie irgi jums papasakotų labai graudžių istorijų. Ir apie nežmoniškus krūvius, ir apie viską. Pas mus ir su degalinėmis buvo tokių istorijų“, – akcentavo I. Ruginienė.

Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Anot jos, neretai didžiausia problema tampa vidurinės grandies vadovai, kurie daugiausia ir bendrauja su darbuotojais.

„Kartais atsitinka ir tokių situacijų, kai aukščiausio lygio vadovai arba savininkai net ir nežino, kad yra vienas ar kitas dalykas. Kartais vidurinėje grandinyje yra tas pūlinys. Taip dažnai būna. Bet aukščiausio lygio vadovai ir savininkai, nesukūrę susitarimo kultūros, demokratinės sistemos, pagal nutylėjimą leidžia tokiems pūliniams atsirasti“, – aiškino I. Ruginienė.

Pabrėžiama, jog Europos šalių praktika rodo, kad jeigu darbuotojai vis dėlto nepabūgsta darbdavio ir susiburia į didesnes grupes, kurios yra nusiteikusios siekti pokyčių, darbdaviams nelieka galimybių to ignoruoti ir jie yra priversti sėsti prie derybų stalo.

Kol tokios grupės Lietuvoje nesiformuoja, I. Ruginienė darbuotojams, kurie jaučia susiduriantys su neteisybe jų atžvilgiu, siūlo stebėti, ar nėra pažeidžiami teisės aktai. Jeigu pažeidimų yra, patariama kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

LRT publikacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt