PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2023 m. Sausio 8 d. 20:31

Šiaulių Kalėdų Senelis atsisveikina

Šiauliai

Neivaldo Bikelio nuotr.

Enrika ValančiūtėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


255743

Dar kelios dienos ir žymiausio Šiaulių Kalėdų Senelio namo lemputės, dekoracijos užges. Ir Jovaro gatvelė pailsės nuo smalsių automobilių bei praeivių, kurių čia priguža tiek, kad susidaro spūsčių. Panašu, kad ir pats Kalėdų Senelis nori atsipūsti – sako, tai buvo, ko gero, paskutiniai metai, kai taip išdabino savo namo kiemą. Tiesa, veiklos tikrai netrūks: jo laukia ir balandžių pulkas, ir ypatingosios nakvišos.

Norėtų daugiau

Į garsųjį Šiaulių miesto šviečiantį namo kiemą užsukame jau pasibaigus šventėms. Kai prie namo sustoja vos vienas kitas praeivis ar automobilis. O kiek jų būta per šventinį laikotarpį! „Jei galėtų, eitų ir važiuotų čia per naktį!“ – patikina Arvydas Račas, šio šviesiausio namo savininkas ir... Kalėdų Senelis.

Būtent Kalėdų Senelis mus ir pasitiko prie vartų, pakviesdamas užeiti į tikrą šventinį rojų. Čia – ne tik girliandomis nukarstyti medžiai, krūmai ir išpuoštas namas, bet ir lankytojų laukiantis besmegenis, taip pat – pripučiamas Kalėdų Senelis, išlendantis tuomet, kai šalia stovi geras vaikas ar suaugusysis, o kai blogesnis – įlendantis atgal į kaminą…

„Mažai pas mane vietos, norėtųsi ir daugiau visko padaryti, – kuklinasi Arvydas ir parodo ant kaimynų gyvatvorės „užvažiavusius“ elnius su rogėmis. – Štai jau ir taip atsiklausiau kaimynų, ar galiu keletą dekoracijų padėti ant jų krūmų.“

Šį šventinį sezoną jo kieme atsirado ir kampelis vaikams – palapinė, kurioje gali pasigrožėti šviečiančiais nameliais, elniukais, važiuojančiu ir grojančiu traukinuku ir pan. Sako, gavo dovanų iš Kanados.

Jei puošti, tai puošti

Pasakojant apie savo namus, Arvydo akys tiesiog blizga. Taip smagu ir gera jam ruoštis šventėms. Žinoma, šventinėmis nuotaikomis jis gyvens dar keletą mėnesių – kol nurenka visas girliandas ir dekoracijas, ateina ir pavasaris – juk reikia išdžiovinti viską, įsitikinti, kad saugu ir pan.

Bet vos tik nuima paskutinę švenčių atributiką, jo galvoje jau verda mintys, o kaipgi reiks papuošti kitąsyk, kokias dekoracijas naudoti. „Reikia ir paderinti, kur ką pakabinti, ne šiaip sau išmėtyti“, – sako pašnekovas. O dekoracijų ir girliandų pasirinkimo – lyg iš parduotuvės. Kad lengviau būtų įsivaizduoti – lyg du garažai ir palėpės.

Prieš dvidešimtmetį Arvydas pirmąsyk papuošė labai nedaug savo kiemo erdvės. Bet jau tada sulaukė žurnalistų dėmesio ir, kaip sako, ėmė puošti vis daugiau ir daugiau… Kol galiausiai jo namas virto Kalėdų Senelio namu.

Ši vieta žinoma visos šalies gyventojams – nedidukė gatvelė tampa viena populiariausių šventiniu laikotarpiu. „Lankėsi čia ir kunigas, ir Seimo nariai, buvo atvažiavusiųjų ir iš užsienio. Dabar ir ukrainiečiai gali pasigrožėti“, – pasakoja Arvydas. Jis atviras: žino, kad kai kam atrodo, jog išpuošta per daug, bet turi tvirtą savo požiūrį: „Jei puošti, tai puošti.“

Iki pat vakaro prie namo renkasi šeimos su vaikais, o prie vartų kartais juos pasitinka pats Kalėdų Senelis. Įleidžia į vidų, paprašo padeklamuoti eilėraštuką, įteikia dovanų. Arvydas atskleidžia, kad mintis tapti Kalėdų Seneliu kilo prieš 15 metų, supratus, kad savo namui nori išskirtinumo – papuoštų namų Lietuvoje daug, o cinkelio išsiskirti iš kitų – trūksta.

„Šiau­lie­čiams ir vi­siems žmo­nėms lin­kiu ra­my­bės ir svar­biau­sia – svei­ka­tos. San­tar­vės. Ti­kė­ki­mės, kad me­tai bus ge­res­ni nei praė­ję, gal ir ka­ras baig­sis“, – lin­ki Šiau­lių Ka­lė­dų Se­ne­lis. (Neivaldo Bikelio nuotr.)

Perleis estafetę kaimynams

Grožis grožiu, bet sveikatai pirmenybė. Pensijoje esantis Arvydas atvirauja, kad be galo daug pastangų ir darbo reikalaujanti puošyba sveikatos neprideda… Kiemą išpuošia pats, o štai ant namo ir stogo girliandas pakabinti padeda geraširdžiai kaimynai.

„Labai noriu padėkoti Vytautui, Albinui, Zeniui, kurie man padeda ir papuošti namo stogą, ir padėjo, kai sniego prikrito… Jų pagalbos labai reikėjo“, – dėkoja namo savininkas.

Ilgus metus jo namas garsino Jovaro gatvelę, tačiau šią užduotį Arvydas jau nori perleisti kaimynams. „Jau viskas, Senelis taip nebepuoš daugiau… – ištaria žymusis Kalėdų Senelis. – Kažkiek, žinoma, namus papuošiu, akcentas turi būti, bet jau nebe tiek… Jau ir dabar nebenorėjau tiek puošti, bet gavau naujų girliandų, grožybių iš Kanados, tai nusprendžiau dar išpuošti.“

Įkvėpti jo minčių, ir kaimynai prieš kurį laiką ėmė dabinti savo namus, pažįstami ūkininkai – traktorius, kombainus. Arvydas sako jiems dar padovanojantis ir savų turimų girliandų. Ir kaimynams – kad tik būtų šviesiau jų gatvelėje.

Beje, į labiausiai visus dominantį klausimą – apie elektros sąskaitas – Arvydas atsako labai paprastai: „Mėnesio elektros sąskaita man atstoja vienos girliandos kainą. Elektra, palyginti su tuo, kiek aš išleidžiu girliandoms, yra niekis.“

Net per Kū­čias Ar­vy­das sa­ko su­lau­kian­tis smal­suo­lių prie na­mo. (Neivaldo Bikelio nuotr.)

Meilė balandžiams

O kuo gi užsiima Arvydas, surinkęs ir į sandėlį nunešęs visas žiemos grožybes? Ogi eina į kiemą ir savo dėmesį dovanoja gėlėms. „Turiu daug gražių gėlių“, – pasidžiaugia jis. Vienos ypatingiausių – nakvišos. Prieš 14 metų net į Preilą nakvišų daigai iš Arvydo namų iškeliavo, vėliau – į dar kitus Lietuvos miestus. „Žiedus jos skleidžia vakarais. Akyse išsiskleidžia, paskui nuvysta, o kitą vakarą vėl naujai prasiskleidžia. Ir taip iki užšalimo“, – pasakoja gėlių mėgėjas.

Be nakvišų, kieme gausu įvairių kitų gėlių rūšių. Pasak pašnekovo, karštą dieną visoms gėlėms palaistyti jam prireikia net pusės tonos vandens. Sako, šiemet žada sumažinti ir jų kiekį... Tiesa, švieselių jo kieme netrūksta ir vasarą. Arvydas prideda kieme visokių lempučių, žibintų tarp gėlių. „Man patinka“, – nusišypso.

Bet dar daugiau dėmesio ir meilės laukia balandžiai. Jų pas Arvydą – net apie 60. „Ir cirko, ir pašto balandžių turiu“, – vardija Arvydas. Meilė jiems atėjo dar iš vaikystės, nes jo tėvas laikė balandžius. „Matydavau danguje balandžius ir atskirdavau, kokia jų veislė. O veislių yra šimtai“, – nustebina pašnekovas.

Šiaulietis mena, kaip dar mokykloje, išvydęs per langą naują „nevietinį“ balandį, išsiprašydavo neva į tualetą, o išties parbėgdavo namo, paleisdavo savus balandžius ir kartu nutupdydavo svetimąjį. „Pagaudavau naują, tėvukas duodavo saldainių“, – šypsosi.

Savo dabartiniais laikomais balandžiais jis nudžiugina ir kitus. Jei kas nors paprašo, paskolina vestuvininkams. Humoro nestokojantis vyras kartais net papokštauja.

„Yra viena vartiklių veislė. Jie vartosi ore. Tai vienąsyk buvo gražaus juoko. Paėmiau į vestuves vartiklius. Jauniesiems padariau tokį šposą: pasiėmiau buteliuką, atseit ten degtinės buvo, o iš tikrųjų vanduo, balandžiams per snapelius paliečiau su tuo vandeniu ir padaviau jauniesiems. Paleido juos ir balandžiai ore ėmė vartytis. Ir sakau jauniesiems: „Žiūrėkite, šnapsą gersite – namo nepareisite. Matote, dabar jie namo gali ir neparskristi, tai ir jūs negerkite.“ Žiūri visi nustebę, nes balandžiai vartėsi ore“, – linksmą istoriją prisimena šiaulietis.

Tiesa, savo sparnuočius šiuo metu jam reikia labai saugoti, mat, sako, vis atskrenda nelauktas svečias – vanagas, o ir kiaunės skaudžiai pasidarbavo.

Už jau ne vie­ną de­šimt­me­tį gra­žiai iš­puoš­tą švie­siau­sią na­mą Ar­vy­das yra su­lau­kęs pa­dė­kų, dip­lo­mų iš Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės. (Neivaldo Bikelio nuotr.)