Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šiaulių istorijos muziejaus nuotr.
Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT
Senosios liaudies skulptūros rinkinyje saugomi 1 200 tradicinės liaudies skulptūros ir mažosios architektūros eksponatų, kurių didžioji dalis buvo surinkta tarpukaryje per ekspedicijas Šiaulių, Kelmės, Pakruojo, Joniškio, Raseinių, Mažeikių, Skuodo rajonuose ir kitose vietovėse. Tai ne tik gausus, bet ir labai vertingas XVIII–XX a. rinkinys, kuriame dominuoja nukryžiuotojo, pietos, Švč. Mergelės Marijos, šv. Jono Nepomuko, rūpintojėlio ir kiti siužetai. Ekspozicijoje išvysime dievdirbio Gaudento Rimdeikio (1871–1945), gyvenusio Gruzdžių valsčiaus Norvaišių kaime, darbus – 14 pietų ir 13 kitų siužetų skulptūrų, Augustino Patockio (1852–1945), savo kūriniais garsėjusio Telšių, Luokės, Užvenčio ir kitose apylinkėse, – tris pietas, šv. Agotą, Mariją Maloningąją, Vincelio Mockaus, Vinco Malioriaus, Juozo Daukinto ir kitų autorių, kūrusių tarpukario Lietuvoje, darbus.
Rinkinyje išsiskiria savamokslio skulptoriaus kunigo Antano Rimavičiaus (1865–1933) kūrinių kolekcija. Jo kūryba – savita ir originali XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių ir latvių liaudies kultūros atšaka. Muziejuje saugomi 133 A. Rimavičiaus kūriniai. Tai – pietos, nukryžiuotieji, Kristaus statulėlės, Madona su kūdikiu, Dievo Motina, šv. Kazimieras, šv. Juozapas ir Kryžiaus kelio stotys.
Šiaulių istorijos muziejaus nuotr.
Tapybos rinkinyje saugoma apie šimtą XVIII a.–XX a. pr. senosios sakralinės liaudies tapybos kūrinių, kuriuos tapė savamoksliai ir šiek tiek pasimokę mėgėjai. Populiariausi Jėzaus ir Marijos siužetai. Paveiksluose šventieji nutapyti tiksliai, kaip reikalauja ikonografinis kanonas, su atitinkamais atributais, kartais nusižengiant tik kolorito reikalavimams. Tapyta aliejiniais, klijiniais, temperos dažais ant lentos, skardos, drobės ar popieriaus, paveikslai kabinti namuose, klėtyse, dėti į koplytėles, koplytstulpius, stogastulpius, jais puošti bažnyčių altoriai. Beveik visos išlikusios senosios lietuvių liaudies tapybos autorystė nežinoma, nes nurodyti autoriaus pavardę nebuvo įprasta.
Atvirų saugyklų ekspozicijoje dėmesį patrauks ir XIX–XX a. senoji ir profesionalioji keramika bei XX–XXI a. tautodailė – nuo puodų, dubenų, vazų iki nedegto molio skulptūrėlių, švilpukų. Itin unikali eksponuojama ąsočių kolekcija.
Lankytojai išvys gausiai ornamentuotas prieverpstes, rankšluostines, tekstilės dirbinius. Tautiniai sijonai, marškiniai, liemenės, juostos, kaklaraiščiai, pirštinės, šiaudinės skrybėlės ir kitos aprangos detalės liudija tų laikų moterų nagingumą bei kūrybingumą. Išskirtiniai šios grupės eksponatai – rašytojos Šatrijos Raganos tautinis kostiumas bei muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio ryšėtas kaklaraištis. Čia pat ir didesnės apimties eksponatai – nuo kraičio skrynių iki spintų, indaujų, kėdžių. O kur dar gausios Užgavėnių kaukių, margučių kolekcijos.
Šiaulių istorijos muziejaus nuotr.
Pirmuosius Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinius sudarė steigėjų ir kitų Šiaulių inteligentų suaukotos asmeninės kolekcijos (1923–1928 m.). Plečiantis muziejaus veiklai, pradėtos rengti ekspedicijos, per kurias buvo surinkta daug etnografinių artefaktų ir kitos medžiagos, kuri vėliau tapo etnografiniu archyvu, neįkainojamu etnologijos, istorijos ir kitų mokslų studijų šaltiniu.
Didžioji dalis eksponatų iki šiol buvo saugomi uždarose „Aušros“ muziejaus saugyklose ir plačiajai visuomenei buvo pasiekiami tik skaitmeniniu pavidalu arba trumpalaikėse parodose. Baigus istorinio muziejaus pastato rekonstrukciją, sukurta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, leidžianti išvysti nuo pat muziejaus įkūrimo 1923 m. iki šių dienų sukauptus eksponatus, iliustruojančius „Aušros“ muziejaus ir mūsų krašto istoriją.
Šiaulių istorijos muziejaus nuotr.
Šiaulių „Aušros“ muziejus, rekonstruodamas pastatą, išsikėlė tikslą įrengti modernias istorijos ir archeologijos ekspozicijas, paremtas gausiais muziejaus rinkiniais, ir edukacines zonas, leisiančias praplėsti ekspozicijas kontekstinėmis veiklomis bei giliau pajausti atitinkamą istorinį laikotarpį. Nenuostabu, kad, vos atidarius muziejų, jame gausiai lankosi moksleivių grupės. Čia jų laukia amatų mokyklos, tarpukario pradžios mokyklos klasės, archeologinių edukacijų erdvės. Lankytojus kviečia ir moderni parodų-renginių salė, kurioje vyksta įvairi muziejinė veikla.
Į šį pastatą, 1932 m. pastatytą pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą mokyklos reikmėms, Šiaulių „Aušros“ muziejus įsikėlė 1933 m. Įrengta antroji muziejaus ekspozicija, vyko turininga muziejinė veikla. 1944 m. pastatas smarkiai nukentėjo, po karo buvo suremontuotas, jame veikė mokykla. Muziejui pastatas grąžintas 1966 m. Muziejinė veikla jame nebenutrūko, buvo įrengtos archeologijos, etnografijos ir istorijos ekspozicijos, vėliau – edukacinės erdvės, eksponuotos parodos. Iki šiol muziejus buvo žinomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pavadinimu, baigus rekonstrukciją 2022 m. pavasarį, jis atvėrė duris kaip Šiaulių istorijos muziejus.
Jolita Kirkilaitė
Projektas „Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pastato rekonstrukcija“ finansuotas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. www.esinvesticijos.lt
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
