Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vladas ir Emilija Putvinskiai šaulių būryje. Fot. Lazaris Daninas, 1928 m.
Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.LT
2023 m. spalio 6 d. sukanka 150 metų, kai Rygoje, dvarininkų Rapolo Putvinskio ir Idalijos Broel-Pliaterytės šeimoje gimė Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873–1929). Ši asmenybė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, kaip visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys, žuvininkystės vystytojas, rašytojas, Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjas ir vadas. LR Seimas šiuos metus paskelbė V. Putvinskio-Pūtvio metais.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas didžiulis Putvinskių šeimos archyvas, kuris yra įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tad paroda – neeilinė galimybė susipažinti su šiuo išskirtiniu archyvu. Beveik penkiasdešimt metų slėptas po žeme, išlikęs, atrodytų, neįmanomomis aplinkybėmis, archyvas šiandien tarsi simbolizuoja atminties galią. 1940–1944 m. šį archyvą Putvinskių šeimos nariai paslėpė su viltimi, kad jis bus išsaugotas vėl atgimsiančiai nepriklausomai Lietuvai. Archyve rasta knyga su V. Putvinskio-Pūtvio dukros Sofijos įrašu: „Kai vėl atgys Nepriklausoma, brangus broli lietuvi, kurs surasi šiuos suslėptus dokumentus, panaudok juos, kad išpopuliarinti Tautoje Vlado Pūtvio idėjas“. Viltys išsipildė – Lietuva atgimė, archyvas buvo surastas, o jame slėpti V. Putvinskio-Pūtvio rankraščiai šiandien skleidžia jo idėjas, kalba apie jo siekius ir įvairiapusę veiklą, perteikia jo epochos vertybes, kalba apie nepriklausomą Lietuvą ir ją kūrusius žmones. Laiko, drėgmės, aplinkos sąlygų išblukintos, pažeistos, tačiau išlikusios vertybės tik sustiprina įspūdį apie trapią, o kartu ir nesunaikinamą atmintį. Sofijos Pūtvytės įrašas tapo parodos koncepcijos pagrindu ir buvo panaudotas parodos pavadinime.
Muziejaus parengta paroda pasakoja apie V. Putvinskį-Pūtvį ir jo šeimą, artimuosius, bendražygius, jų gyvenimą, veiklą. Parodoje atskleidžiama daugialypė V. Putvinskio-Pūtvio asmenybė, parodant jį gyvenamojo laikotarpio kontekste. Jo asmenyje tarsi susijungia kelios epochos, kai dvarininkas, kilęs iš lenkiškosios tradicijos šeimos, apsisprendžia būti lietuviu ir drąsiai imasi iniciatyvų, keičiančių ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvenimus.
V. Putvinskis-Pūtvis, jo polinkis reformuoti ir keisti nusistovėjusią tvarką, pasirinkimas eiti lietuvybės keliu ir veikla, nebijant rizikuoti dėl savo vertybių, parodo, kaip žmogus gali veikti savo epochą. Paroda supažindina su Šilo Pavėžupio dvaru – draudžiamos spaudos gabenimo centru Žemaitijoje, lietuvių šviesuolių telkimosi vieta. Viena iš pagrindinių parodos linijų – V. Putvinskis ir Šaulių sąjungos veikla, kuri parodoma nuo jos kūrimosi pirmus žingsnius žengiančioje nepriklausomoje Lietuvoje. Parodoje eksponuojamos senosios fotografijos, dokumentai, užrašai, apdovanojimai, daiktai ir kt. pasakos Putvinskių šeimos ir šaulių istorijas, pakvies lankytoją pažinti Lietuvos valstybę kūrusių žmonių aplinką, mintis, idėjas. Be istorinių realijų, atskleidžiama XIX a. pab. – XX a. pradžios šeimos tradicija, emocinis ir intelektualinis bendravimas, aplinka, individo vidiniai išgyvenimai, egzistenciniai apmąstymai asmeninio ir visuomeninio gyvenimo kontekste.