Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos ir Istorijos skyrių rinkiniai papildyti unikaliais vertingais eksponatais

Šiauliai

Kauno tunelis. Darbininkų gyvenvietė, 1861 m. spalis.

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt

198154

2021 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus Lietuvos kultūros tarybos programos „Atminties institucijos: kultūros vertybių įsigijimas“ projektų konkursui pateikė projektus „Lietuvos ir Šiaulių krašto istorijai reikšmingų kultūros vertybių įsigijimas“ ir „Šiaulių „Aušros“ muziejaus šiuolaikinio meno kolekcijos papildymas“. Gavus dalinį finansavimą, buvo įsigytas 131 eksponatas.

Į Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus – meninės fotografijos ir spaudinių rinkinius įsigyta dviejų postmodernizmo konceptualiosios fotografijos atstovų – Giedriaus Liago (g. 1967) ir Sauliaus Paukščio (g. 1964) – kūrinių, sukurtų 1990–2010 m., kolekcija. Abiejų menininkų kūrybines biografijas sieja paskutinįjį sovietmečio dešimtmetį Kaune veikusios neformalios „Plėšriųjų“ grupės veikla, tapusi išskirtiniu reiškiniu šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje. Šio laikotarpio G. Liago ir S. Paukščio kūryba yra gerai žinoma, o kūryba pasibaigus „plėšriųjų“ erai kol kas mažiau aktualizuota. Po 1990–ųjų „plėšriesiems“ pasukus skirtingais kūrybiniais keliais, išryškėjo menininkų individualybės, kiekvieno iš jų kūryba įgavo savito braižo. Šį menininkų kūrybos laikotarpį atspindi į muziejaus rinkinius įsigyta kolekcija, kurią sudaro 33 G. Liago ir 26 S. Paukščio kūriniai bei jo kūrybos dokumentacija (11 vnt.).

Pastaraisiais metais Fotografijos muziejuje nuosekliai pristatoma konceptualioji Lietuvos fotografija, kaupiama jos atstovų kūrinių kolekcija (surengtos „Plėšriųjų“ grupės narių G. Stulgaičio, A. Kulikausko, G. Liago parodos, pristatyta R. Pačėsos kūryba, įsigyta šių autorių kūrinių, išleisti leidiniai (G. Liago „Liagalizacija“, G. Stulgaičio „Fotografija“, R. Pačėsos „Shtai“ ir kt.), surengta teminių parodų. Taigi, dėmesys G. Liago ir S. Paukščio darbams yra neatsitiktinis, nuosekliai pratęsia pasirinktą muziejaus rinkinio formavimo kryptį ir prioritetus, apspręstus šiandienos muziejaus parodinės ir leidybinės veiklos bei ekspozicijos temų.

Istorinės fotografijos rinkiniuose pastaraisiais metais kauptą grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus (1852–1935) kolekciją papildė 14 šio autoriaus kūrinių ir unikalus leidinys – „Estetique de la Photographie“, 1900 m. išleistas Paryžiaus fotografijos klubo, kuriam priklausė ir B. H. Tiškevičius. Tai vienas iš svarbiausių šio prestižinio fotografų susivienijimo leidinių, kuriame atsispindi svarbiausi XIX–XX a. sandūros meninės fotografijos krypties – piktorializmo – principai, būdingi ir B. H. Tiškevičiaus kūrybai. Lietuvos fotografo kūriniais iliustruotas vienas iš leidinio skyrių.

Neabejotinai vertingiausias įsigytas eksponatas – tai vengrų fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1889) 1861 m. nuotraukų albumas, kuriame 22 pirmieji žinomi Kauno ir vienas iš pirmųjų Vilniaus bei kitų vietovių vaizdų. Ši viena iš ankstyviausių ir vertingiausių Lietuvos fotografijos relikvijų po daugiau kaip dviejų metų derybų įsigyta Madride (Ispanija) iš privačios kolekcijos.

Istorijos skyriaus rinkinius papildė Nezabitauskių šeimos, Lietuvos šviesuolių, aktyvių tarpukario Lietuvos valstybės gyvenimo kūrėjų ir dalyvių, archyvas. Tai žurnalistui, kraštotyrininkui, istorikui, muziejininkui Adolfui Nezabitauskiui (1901–1968), teisininkui, etnografui, žurnalistui Liudui Nezabitauskiui (1903–1937), vienos iš Kauno operos kūrėjų, solistei Adelei Nezabitauskaitei-Galaunienei (1895-1962), teisininkei, notarei, akademiko Adolfo Jucio žmonai Sofijai Nezabitauskaitei-Jucienei (1906–1978) priklausiusios vertybės. Išlikęs Nezabitauskių šeimos laiškų archyvas atskleidžia tarpukario šeimos gyvenimą, veiklą, tarpusavio ryšius. Ši šeima, kilusi iš Žemaitijos, Salantų valsčiaus. Jos atstovai turėjo glaudžius ryšius su Šiauliais.

Kartu su Nezabitauskių archyvu įsigyta dar viena vertybė  – kaimo mokytojos Kniukštaitės dienoraštis, kurį ji rašė Antrojo pasaulinio karo metais. Tai autentiški Antrojo pasaulinio karo metų atsiminimai, užfiksuoti įvykius pergyvenančio žmogaus akimis, betarpiškai perteikiantys to meto nuotaikas. Mokytoja dirbo Telšių, Šiaulių rajonuose, tad atsiminimai atskleidžia šiose vietovėse vykusius karo veiksmus, įvairius įvykius. Tai autentiška medžiaga istoriniams tyrinėjimams, ekspozicijoms, parodoms papildyti. 

Atskirus dokumentus iš archyvo planuojama naudoti šiuo metu kuriamoje Šiaulių miesto istorijos ekspozicijoje, kurioje bus pristatoma ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus istorija su informacija apie muziejuje dirbusias asmenybes, jų gyvenimą, aplinką, veiklą. Įsigytas archyvas pasitarnaus pasakojimui apie A. Nezabitauskį, atidavusį muziejui ir Šiaulių miestui dvylika savo gyvenimo metų.

Šiais metais įsigytos vertybės Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) dėka taps prieinamos plačiajai visuomenei.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt