PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2022 m. Sausio 8 d. 14:11

Šiau­lie­tei at­kąs­ti mais­tą ir net iš­si­žio­ti tam­pa iš­šū­kiu

Šiauliai

„Iš­mo­kau už­kel­ti lūpą, pa­si­suk­ti tam tik­ru kam­pu nuo­trau­ko­se, bet kai ne­ga­li at­kąs­ti mais­to, kai ima strig­ti žan­di­kau­lis ir ne iš kar­to išei­na iš­si­žio­ti, su­pran­ti, kad bū­ti­na kaž­ką da­ry­ti. Tik­rai ne dėl gro­žio, kaip vi­si gal­vo­ja“, – sa­ko Sa­man­ta Vait­kie­nė, ku­ri rei­ka­lin­gai or­tog­na­ti­nei žan­di­kau­lių ope­ra­ci­jai lė­šas ren­ka ga­min­da­ma gra­no­las. (S. Vaitkienės asmeninio archyvo nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


199885

„Net ar­ti­mie­ji ne­sup­ra­to, ko­dėl no­riu ši­tos ope­ra­ci­jos“, – at­sklei­džia Sa­man­ta Vait­kie­nė, ku­riai or­tog­na­ti­nė žan­di­kau­lio ope­ra­ci­ja rei­ka­lin­ga vi­sai ne dėl gro­žio. Nuo vai­kys­tės ly­din­čias pro­ble­mas šiau­lie­tė iš­mo­ko pa­slėp­ti, ta­čiau tai ap­sun­ki­na įpras­tus veiks­mus: sun­ku at­kąs­ti mais­tą, neį­ma­no­ma su­čiaup­ti lū­pų. Dėl to pa­si­ry­žo il­gam gy­dy­mui, ku­riam rei­ka­lin­ga di­džiu­lė pi­ni­gų su­ma. Kad su­rink­tų rei­kia­mų lė­šų, mo­te­ris ėmė ga­min­ti gra­no­lą.
 


Foto galerija:

img-5306.jpg
img-5309.jpg
img-5325.jpg
img-5327.jpg
img-5334.jpg
img-5335.jpg
ki.jpg
sypsenel.jpg

Sąkandžio tvarkymas – ne dėl grožio

30-metė Samanta atrodo žavi laiminga moteris, trijų vaikų mama. Bet nuo vaikystės iki pat dabar ji ėjo iššūkių pilną kelią sveikos šypsenos link. Ir kalbama ne apie tiesius baltus dantis, o apie galimybę normaliai valgyti maistą, galėti sukąsti dantis, nejausti žandikaulio skausmų. Tiesa, iki šio rezultato dar teks daug ir iškęsti.

Nuolatinis diskomfortas ir kompleksai išmokė moterį slėpti savo trūkumus. „Aš tik neseniai suvokiau, kaip buvau įpratusi viską slėpti, kad vizualiai viskas gerai atrodytų. Supratau, kad visada vaikštau įtempusi smakrą, užkėlusi lūpą, jog nesimatytų tarpas. Atrodo, net nebemoku to smakro atpalaiduoti. Keisčiausia, kad viskas būdavo taip natūraliai, jog pati nepastebėdavau, kad taip viską maskuoju“, – pasakoja pašnekovė.

Anot Samantos, manymas, kad dantų tiesinimas, sąkandžio gerinimas yra vien dėl estetikos, yra klaidingas. Bent jau jos atveju – tikrai. Ji dar mokykloje turėjo nešioti plokštelę, vėliau breketus. Net septynerius metus privalėjo vaikščioti su jais, kad ištiesintų labai nelygiai išaugusius dantis.

„Man nuolatinis iltinis dantis išdygo labai aukštai, nes nebuvo iškritęs pieninis. Jei iškišdavau liežuvį ir dar likdavo nemažas tarpas, galite įsivaizduoti, kaip turėjau atrodyti... Kai juos išsitiesinau, kitiems atrodė, kad jau viskas gerai, o iš tikrųjų visų problemų nepavyko iki galo sutvarkyti. Tik dabar supratau, kad be operacijos neapsieisiu“, – sako moteris, kuri dėl breketų yra sulaukusi skaudžių patyčių, pvz.: „Dantis apsišiltinai radiatoriais.“ Tiesa, į jas, sako, mokėdavusi reaguoti šaltai.

cmyksamantavf3.jpg

Laukia operacija

Metams bėgant, be jau išvardytų problemų, išlįsdavo vis kitų: atsirado dantenų recesija, t. y. jos tarsi nusmuko, „nuvažiavo“ sąkandis – į priekį atsikišo viršutiniai dantys. „Pasirodo, viskas prasidėjo nuo blogo sąkandžio ir palaipsniui blogėjo. O vaikystėje bandėme ieškoti kitų problemų, gal tiesiog nepatekome pas gerus specialistus. Maniau, kad negaliu sukąsti dantų dėl to, jog jie yra ištiesinti, ir taip yra visiems, kurie nešiojo breketus“, – prisimena Samanta.

Prieš pusantrų metų šiaulietė nutarė vėl apsilankyti pas ortodontą ir galutinai išspręsti kankinančias problemas. Išgirdo du pasiūlymus: arba bandyti tvarkyti vėl be jokios garantijos, kad pavyks, arba apsilankyti pas burnos chirurgą Simoną Grybauską dėl konsultacijos apie ortognatinę operaciją.

Tai žandikaulių operacija, kurios metu vienam arba abiem žandikauliams suteikiama nauja padėtis, užtikrinant taisyklingą viršutinio ir apatinio žandikaulio tarpusavio santykį ir galimybę, taikant ortodontinį gydymą, pasiekti taisyklingą sąkandį.

Dabar su breketais jai tenka „draugauti“ iš naujo ir taisyti anuomet padarytas klaidas. „Šiauliuose dirbantis ortodontas bendrauja su chirurgu S. Grybausku ir pagal jo parengtą planą vyksta gydymas“, – tikina pašnekovė.

Laukia labai daug darbo iki tol, kol Samantai bus galima atlikti operaciją. Šio etapo tikslas – naudojant breketus, sulygiuoti dantis į taisyklingus lankus, kurie atitiktų vienas kitą. Tada jau būtų galima daryti operaciją. Kiek užtruks šis etapas – pasakyti labai sunku. Gali tekti laukti net iki kelerių metų. „Reikia, kad viskas atitiktų idealiai pagal siekiamą rezultatą, nes po operacijos niekas nebebūna keičiama“, – patikslina pašnekovė.

Operacijai – gąsdinanti suma

Operacija kančios nesibaigs. Pooperacinis periodas taip pat pareikalaus daug pastangų ir gali trukti apie pusmetį ar ilgiau. Net ir po jos dar bus reikalingos tiesinimo priemonės. Prireiks kineziterapeuto paslaugų, reabilitacijų, nes bus sunku išsižioti, o maistą teks valgyti tik per šiaudelį. Ir taip mažiausiai tris mėnesius. „To truputį bijau, bet kiti išmoksta ir mėsainį per jį suvalgyti, ir „Rafaello“ saldainį. Randa būdų, – nusijuokia ji, bet surimtėjusi priduria: – Baugina ir pati operacija, bet jei kasdien, žiūrėdama į veidrodį, noriu verkti, tai labai norisi pagaliau išspręsti šią bėdą.“

Labiausiai šiuo atveju gąsdino operacijai reikalinga suma. Neskaitant gydymo iki jos, vizitų, breketų kainos ir pan., pati operacija kainuoja apie 14 tūkst. Eur.
Negana to, ji dar gali brangti. Natūralu, kad jaunai šeimai, turinčiai tris vaikus, o ir šiaip eiliniam gyventojui tokia suma pernelyg didelė. Taip manė ir Samanta, iš pradžių išvis atmetusi operacijos galimybę būtent dėl sumos.

„Atimti tokią sumą iš šeimos? Aš jausčiausi net kalta prieš šeimą, tai būtų savanaudiška. Nes net patys artimiausi šeimos nariai nepastebėjo, nesuprato, kodėl man reikia operacijos. Aš juk niekam anksčiau per daug nepasakodavau, kaip iš tikrųjų sunku, kaip man nepatogu, tokiais dalykais nesinori dalytis… Kai atvirai pakalbėjome, tada vyras suprato mane ir palaikė“, – pasakoja pašnekovė.

img-5324.jpg

Kreipėsi į „Veido fondą“, ėmė gaminti granolas

O vėliau atsirado ir viltis kreiptis į „Veido fondą“. Tai yra pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas – padėti pacientams, turintiems veido defektų ir dėl finansinių sunkumų negalintiems pasirinkti tinkamo gydymo. „Vėlgi – pirma mintis buvo „ne“. Maniau, kad yra žmonių, kurie dar sunkiau verčiasi, kurių problemos dar didesnės. Galvojau, kad nesu nusipelniusi“, – atvirauja šiaulietė.

Bet vėliau dvejones nugalėjo kita mintis: „O kodėl gi ne, jei gyvenimas siunčia tokią galimybę?“ Tiesa, laukti iš dangaus krintančių pinigų Samanta neketino. Ji suvokė, kad, norint kažką gauti, reikia ir duoti. Moteris ėmė gaminti sveikus užkandžius – granolas – ir juos siūlyti paragauti kitiems bei kartu prisidėti prie pinigų rinkimo operacijai. Asmenys, nusprendę paragauti granolos, patys perveda pinigus tiesiai į „Veido fonde“ esančią sąskaitą. Beje, iš pradžių ir dėl šio sprendimo palaikymo iš artimųjų nesulaukė, tačiau tikėjo savo nuojauta, kuri galiausiai pasiteisino.

„Iš manęs juokėsi, nes manė, kad turiu daryti kažką populiaresnio, nes granolas mėgsta siauras ratas. Tik mes su vyru labai tikėjome šia idėja. O sekasi išties gerai. Nesitikėjau tokio žmonių palaikymo. Turiu ir nuolatinių klientų, kurie nori prisidėti, nes ir skanu, ir smagu jiems padėti siekti mano tikslo“, – pasidžiaugia moteris.

Beveik per metus jau pavyko sukaupti pusę reikiamos sumos, tačiau granolos gamyba atnešė ir kitą suvokimą. „Žymiai lengviau yra duoti, negu gauti. Kaip yra nejauku imti, jei ypač perveda daugiau pinigų… Jaučiuosi tokia skolinga. Tad dabar ir pati stengiuosi kažkur prisidėti savo granolomis, kad galėčiau kažkam padėti“, – sako Samanta, feisbuke turinti puslapį „Niom niom“. Beje, ten ji žada ir pasidalyti savo patirtimi, nes asmeninių patirčių, jos nuomone, tikrai trūksta tiems žmonėms, kurie dar tik svarsto apie panašios operacijos galimybę.