Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Evelina ir Robertas Mažeikos / Asmeninio archyvo nuotr.
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.LT
Nenorėjo nutolti nuo Šiaulių
Evelina Mažeikienė pasakoja, kad Pakruojį pasirinko neatsitiktinai. Sodyba nenutolusi nuo gimto miesto, tačiau atitinka visus poros iškeltus kriterijus.
„Mūsų sodyba įsikūrusi Pakruojo rajone, vienkiemyje, apsupta pievų, laukų ir senų medžių, tylos, kurią tik kartais sudrumsčia paukščių giesmės ar vėjo šnarėjimas. Ten 40 arų žemės – pakankamai, kad jaustume erdvę, bet dar ne tiek, kad būtų sunku joje darbuotis. Norėjosi ne tik žemės lopinėlio, bet ir vietos, kur būtų galima atsikvėpti. Kadangi esame iš Šiaulių, norėjome, kad kelionė iki sodybos neužtruktų per ilgai – ir štai, radome savo prieglobstį būtent čia“, – sako moteris.
Pirmas apie nuosavą žemės lopinėlį prabilo vyras. Ir nors pora – visiški miestiečiai, gamta viliojo jau kurį laiką.
„Taip, abu esame miestiečiai – iš Šiaulių. Tačiau gamtos balsas, regis, buvo girdimas jau seniau. Galbūt skirtingai, bet vis stipriau. Vyras pirmas pradėjo kalbėti apie žemę, apie nuosavą kampelį, kur galima kurti, sodinti, auginti. Mane žavėjo pati idėja – ne triukšmingi kiemai ar betoninės gatvės, o rytinė rasa ant žolės, obels šešėlis, vakarai prie laužo. Galima sakyti, kad gamta mus abu pašaukė – tik vieną garsiau, kitą tyliau. Dabar jau neatskirtume, kuris labiau norėjo užmiesčio ramybės“, – prisimena E. Mažeikienė.
Tenka ir padirbėti
Pora šiuo metu sodyboje leidžia vasaras, tačiau teritorijoje su 40 arų žemės tenka ne tik ilsėtis, reikia nudirbti nemažai ūkio darbų. Evelina sako, kad nuo to noras įsikurti užmiestyje tikrai nemažėja.
„Tiesa, poilsio būna, bet jo daugiausiai vakare – kai dienos darbai jau nudirbti. Nes darbo tikrai netrūksta: nuo žolės pjovimo iki stogo tvarkymo, nuo gėlių sodinimo iki tvoros tvirtinimo. Kartais pavargsti, kartais net suabejoji. Bet kai po darbų atsisėdi su puodeliu arbatos ant laiptelio, kai prieš akis plyti nupjautos žolės laukas ir tolumoje mojuoja beržas – tada supranti, kodėl visa tai darai. Tie darbai kažkaip valo galvą, leidžia pajusti prasmę. Tad ne, noras kurtis užmiestyje neišblėsta – jis tik stiprėja“, – atvirauja šiaulietė.
Atokvėpio vieta gali virsti namais
Pora į sodybą Pakruojo rajone deda daug darbo ir širdies šilumos, tad natūraliai kyla klausimas, ar neketina pabėgti iš miesto ir įsikurti būtent savo ramybės oazėje.
„Kol kas tai mūsų vasaros prieglobstis, svajonė, kuri dar auga, bet jau turi pamatus. Dabar tai daugiau atokvėpio vieta, kur sugrįžtame pailsėti nuo miesto šurmulio. Tačiau planas – aiškus ir nuoširdus: kai sūnus užaugs, kai darbai ims lėtėti, kai gyvenimas pasuks į ramesnį taką – mes norėtume ten gyventi. Ne tik būti, bet ir įsišaknyti. Tai mūsų būsima senatvės tvirtovė – ne rūmai, bet širdžiai artima vieta“, – sako moteris.
E. Mažeikienė mano, kad gyvenimas tokioje vietoje būtent senatvėje turi daugybę privalumų. Vienas jų – bendrystė su pačiu savimi.
„Pirmiausia – ramybė. Miesto triukšmas vargina, o čia – tik paukščiai, vėjas ir jūsų pačių mintys. Gamta – nuolatinis gydytojas: kvėpuoji giliau, jauti metų laikų ritmą, gyveni lėčiau, bet prasmingiau. Taip pat – erdvė saviraiškai. Galėsim auginti savo daržoves, kviesti anūkus į vasaros stovyklas pas močiutę ir senelį. Tai laisvė gyventi taip, kaip nori, ne taip, kaip reikia. Ir dar vienas labai svarbus dalykas – bendrystė su pačiu savimi. Gamtoje žmogus tampa arčiau savęs“, – vardija Evelina.
Domėsis siūlomomis paramomis
Regionuose šiuo metu tikrai gausu įvairiausių paramos programų jaunoms šeimoms. Evelina ir Robertas sako jau šiek tiek domėjęsi, kokia programa galėtų pasinaudoti ir neatmeta galimybės ateityje tai padaryti.
„Taip, domėjomės galimomis paramomis. Ypač įdomios pasirodė tos, kurios skiriamos jaunoms šeimoms, besikuriančioms regionuose – juk tai skatina atgaivinti kaimą, kurti gyvenimą už miesto ribų. Nors šiuo metu dėl paramos dar nesikreipėme, tačiau neatsisakytume pasinaudoti, jei tai padėtų greičiau įgyvendinti mūsų planus“, – sako šiaulietė.