Šiauliečiai pakiliai šventė Lietuvos valstybės gimtadienį

Šiauliai

V. Lebedžio ir G. Daknytės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Šiaulių miesto savivaldybė

1918 m. vasario 16-ąją pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas amžiams pakeitė mūsų valstybės istoriją. Šios išskirtinės datos proga šiauliečiai gausiai rinkosi Prisikėlimo aikštėje kartu pakelti valstybės simbolį – Lietuvos trispalvę ir sugiedoti „Tautišką giesmę“.

Dieną, kai Lietuvos nepriklausoma valstybė vėl atrado savo vietą pasaulio tautų žemėlapyje, šiauliečiams padėjo švęsti ir pati gamta. Skaisčiai šviečianti saulutė ir lengvas šaltukas kvieste kvietė žmones į miesto širdyje surengtą šventę. Į renginį skubantiems šiauliečiams popierines trispalves ir kitokią savo rankomis sukurtą atributiką dalijo miesto mokiniai.

Renginio vedėjas Dovydas Petkus susirinkusiems pradžioje priminė, kad Lietuvių dvasia nuo seniausių laikų buvo lydima dainos, šokio ir muzikos. Tai mūsų tautos šaknys, kurios jungia kartas, buria bendruomenę ir stiprina tapatybę. Šiais metais pakelti Lietuvos trispalvę buvo kviečiami Šiaulių miesto garbės piliečiai, daugiau nei keturis dešimtmečius meilę tautiniam šokiui diegiantys pedagogai Violeta ir Romualdas Laugaliai, kurie į ceremoniją atėjo kartu su anūkėle Elze.

Kylant valstybės vėliavai šiauliečiai Lietuvos himną giedojo kartu su solistais Adrijana Balsyte ir Juozu Janužu, visiems akompanavo Šiaulių pučiamųjų orkestras.

Susirinkusius Prisikėlimo aikštėje Lietuvos valstybės gimtadienio proga sveikino ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Ypatingą datą minime aikštėje, kurioje matome Vytį, jis simbolizuoja mūsų daugybės amžių kovas už laisvę. Greta ir Emilijos Pliaterytės paveikslas, jis primena apie bandymus išsivaduoti iš priespaudos. Bulvaro gale turime obeliską 1863 m. sukilimo dalyviams. Taip sunkiai atėjome į 1918 m. Nepriklausomybę, kuria nebuvo leista ilgai džiaugtis, laukė ilga okupacija. Dabar vėl galim švęsti laisvi, tiesūs savo Lietuvoje, savo mieste. Šį kartą jau esame ne vieni, mūsų dangų saugo NATO oro policijos misija ir šioje šventėje svečiuose turime Italijos ir Prancūzijos karius – tai labai stiprus ženklas. Šiauliai pastaraisiais metais auga, aiškiai matyti jo pažanga. Linkiu tikėjimu ir kiekvienos dienos darbu auginti Šiaulių miestą ir savo Lietuvą! Sėkmės mums visiems“, – kalbėjo A. Visockas.

Po mero sveikimo į Sukilėlių kalnelį, Ginkūnų kapines ir prie Savanorių kapų Senosiose miesto kapinėse išgabentos gėlių puokštės ir atminimo žvakelės.

Susirinkusieji Prisikėlimo aikštėje dar pakviesti pasiklausyti solistų Adrijanos Balsytės, Juozo Janužo ir Šiaulių pučiamųjų orkestro atliekamų kūrinių.

Skambėjo dainos, artimos ir brangios kiekvieno lietuvio širdžiai.

Pasibaigus oficialiai ceremonijai, šiauliečių dėmesį prikaustė interaktyvus gatvės teatro pasirodymas, kurį kūrė „Senųjų menų studija“ kartu su „VU Impro“ grupe. Greta Prisikėlimo aikštės prasidėjęs įtraukiosios eisenos-spektaklio „Signatarai eina fotografuotis“ veiksmas dar kurį laiką vyko aikštėje, paskui, lydimi susidomėjusių žiūrovų, 1918 m. signatarus vaizduojantys personažai patraukė į Tilžės gatvę.

Panardę tarp automobilių, aktoriai sustabdė eismą ir su žiūrovais šoko Tilžės gatvės–pėsčiųjų bulvaro sankirtoje.

Pasiekę Juliaus Janonio gimnazijos kiemą, įsiamžino prie gimnazijos varpo, po to susėdo ant kėdžių prie pastato įėjimo. Tarsi imituodami okupacijos periodą personažai apmirė ir sukrito ant žemės, tada, aidint žiūrovų plojimams, vėl atgijo.

Šventinę dieną Šiauliuose netrūko patriotinių dainų, kurias miestiečiai galėjo išgirsti Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ organizuotame koncerte „Lietuva Tėvynė“ ir Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblio „Salduvė“ šventiniame koncerte „Ta Lietuva“.

Istorinę dieną vainikavo Šiaulių kultūros centre vykęs liaudiškų šokių koncertas „Tėvynės spalvos“. Prie šventės organizatoriaus – Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupės „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis) jungėsi ir kiti Šiaulių miesto choreografijos kolektyvai.

Švęsti laisvę šiauliečiai galėjo įvairiausiuose renginiuose: gyventojus kvietė ekskursijos, paskaitos, nemokamas Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinių ir Šiaulių dailės galerijos ekspozicijų lankymas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt