Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
A. Rutkausko nuotr.
Alaina ŠtreimikytėŠaltinis: Etaplius.lt
Apklausą Švietimo skyrius iniciavo atsižvelgęs į gyventojų nuomonę ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos keliamus susirūpinimus, kad Lietuvoje nėra sudaromos pakankamai geros sąlygos mokinių potencialui skleistis. Edita Minkuvienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad didieji miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, tokias gimnazijas turi.
Apklausoje respondentai buvo suskirstyti į tris grupes: pedagogus, mokinius, kurie jau gali išsakyti savo nuomonę, t. y. 7-12 klasių, ir tėvus, kurie turi mokyklinio amžiaus vaikus. Apklausoje dalyvavo 3632 respondentai, iš jų 414 pedagogų, 1160 mokinių ir 2058 tėvų.
Apklausos rezultatai:
81 proc. pedagogų pasisakė už gimnazijos įkūrimą.
72 proc. tėvų pasisakė už gimnazijos įkūrimą.
62 proc. 7–12 klasių mokinių pasisakė už gimnazijos įkūrimą.
Didžioji dalis visų trijų grupių respondentų pritaria nuomonei, kad tokia gimnazija reikalinga.
Švietimo skyriaus vadovė E. Minkuvienė įvardino ir respondentų pateiktas gimnazijos reikalingumo priežastis. Šiauliečiai mano, kad tokia gimnazija prisidėtų prie Šiaulių miesto prestižiškumo kūrimo, atsirastų daugiau galimybių motyvuotiems vaikams susitelkti į tinkamesnę edukacinę aplinką.
„Mokiniai, kurie mokytųsi tokioje aplinkoje būtų nukreipti į aukštesnį mokymosi lygį, galėtų efektyviau gerinti savo rezultatus“, – teigė Edita Minkuvienė.
Nauda ne tik moksleiviams, bet ir pedagogams
Konferencijoje atkreiptas dėmesys ir į problemas, su kuriomis susiduria pedagogai.
„Ne visose gimnazijose pedagogams yra sudaromas pilnas krūvis. Kai būtų koncentruojamasi į gabių vaikų ugdymą, ekspertai turėtų daugiau galimybių dirbti vienoje gimnazijoje pilnu krūviu. Dirbant su tokiais vaikais, daugiau valandų skiriama grupiniam mokymui, individualioms konsultacijoms“, – privalumus dėstė E. Minkuvienė.
Prieš akis antrasis etapas
Švietimo skyriaus vadovė pabrėžė, kad įvykusi apklausa tik pirmasis etapas. Antrasis etapas – darbas su gimnazijomis. Tapti sustiprinta mokykla gali tapti visos Šiaulių gimnazijos, tačiau prieš tai laukia jų galimybių įvertinimas.
Kandidatuojančios mokyklos turės atitikti krūvą kriterijų.
„Norėti nepakanka, reikia galėti. Turėti tam tikrą skaičių aukščiausios kvalifikacijos mokytojų, kelių metų tendencijoje rodyti aukštus mokinių pasiekimus. Gimnazijas turi lydėti pasiekimai konkursuose, olimpiadose, ne tik miesto, bet ir šalies lygmeniu“, – kriterijus vardino Švietimo skyriaus vadovė.
Visgi, E. Minkuvienė teigia, kad valstybės lygmeniu suformuota ekspertų komanda visas Šiaulių miesto gimnazijas įvertino labai gerai, todėl šansų tapti sustiprinta gimnazija turi jos visos.
Sustiprinta gimnazija Šiauliuose galėtų pasirodyti 2023–2024 m.