Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Darius Ančerevičius
Julita GaldikienėŠaltinis: ŠMKC „Laiptų galerija“
Parodos atidarymo metu viena iš autorių – Irena Šliuželienė – pasakojo, kad menininkų trijulė buvo pakviesta savo darbus pristatyti net keliose vietose. Visgi pirmiausia norėjosi išvystyti idėją, kuri turėtų ypatingą prasmę, turėtų konkrečią užkoduotą žinutę.
„Vieną gražią naktį ta idėja atėjo, kad darbus šį kartą reikėtų paskirti lietuvių kalbai. Kuo toliau, tuo labiau lietuvių kalba rūpi – dabar tiek daug svetimybių, tad norisi mūsų gimtąją kalbą ginti. Mūsų kalba 1992 metais buvo UNESCO pripažinta gražiausia pasaulio kalba, bet mes kažkodėl užmirštame tuo pasidžiaugti – mes kalbame, mes žinome žodžių prasmę, bet nebegirdime savo kalbos skambėjimo“, – mintimis dalijosi Irena Šliuželienė.
Dailininkų kūrybinė draugystė tęsiasi jau daugelį metų. Kaip visi sutartinai tvirtina, jie vienas kitą papildo bei viskuo pasidalina, neužgoždami vienas kito. Prie parodos galutinio išpildymo prisijungus VŠDT aktorei Nomedai Bėčiūtei su įvairiomis tekstų improvizacijomis, meno kūriniai suspindo dar kitomis spalvomis.
„Kada mes pamatėme išbyrėjusius iš rankų darbus, išgirdome žodžius, tariamus Nomedos balsu – savyje, viduje mes girdėjome Nomedos balsą. Kai parodėm Nomedai tai, ką turim ir pristatėm savo mintį, ir tada, kai Nomeda pradėjo kalbėti eilėmis, žiūrėdama į mūsų darbus, pas mus atėjo dar viena banga – kurti būtent pagal Nomedos skaitomą tekstą. Viskas tada susipynė tarpusavyje“, – pasakojo parodos autoriai.
„Kai sutarėm temą, mes sutarėm ir darymo būdą, kad tai bus abstrakcija. Mes gimties kodą savyje pradėjome kapstyti iš labai giliai ir turime tokią viltį, kad tai, kas pas mus užprogramuota pasąmonėje ir tai, ką mes išliejame, atėjęs žmogus, gimęs čia, Lietuvoj, sugebės iškoduoti. Ir iškoduos teisingai – pagal savo kodą“, – sakė Vilius Šliuželis.
„Laiptų galerijos“ parodų kuratorius Ričardas Jakutis atkreipė dėmesį, kad nors akvarelės darbai – abstrakcija, juose dominuoja linija ir spalva. „Dailininkui labai svarbūs dalykai, kada jis valdo liniją ir pagauna spalvą – tai yra nuostabu. Parodos autoriai netgi puikiai atskleidė pilką spalvą – aš nežinau kaip jie sugeba pilkoj spalvoj išgauti tokį grožį. Ir dar kas būdinga šitoj parodoj, sakyčiau, kad darbai tęsia savo gyvenimą, jie nori tęsti savo gyvenimą, nes tęsia jį žodyje, bet galėtų kuo puikiausiai tęsti ir natomis – muzikoje. Tai tas tęstinumas čia labai gražiai susilieja“.
Parodą pristatęs Kornelijus Užuotas pripažino, kad jį nustebino keramikos darbų išpildymas. Iš pradžių mintis papuošti meno kūrinius baltomis tulpėmis jam nepasirodžiusi itin patraukli. Tačiau vėliau, įsigilinus į prasmę, jo nuomonė kardinaliai pasikeitė.
„Kalbant apie keramiką, pirmiausia buvo mėgavimasis faktūra, spaudžiant molį ant akmenukų, ant medžio žievės – juk lieka šitoks grožis. Ir tada aš vėlgi pamačiau pagal savo gimties kodą, kad kai pakyli į aukštį paukščio skrydyje, matai labai gražią mūsų Lietuvą – iššukuotus laukus. Kai kur dar gyvybės yra, kai kur gyvybė išėjusi arba dar tik sudygs. Ir paskui Justinas Marcinkevičius – „Laukai gražiai sugulę...“. Tai vaizdas, kažkada įsirašęs skrendant oro balionu, įsirėžė atmintin. Tai yra mūsų Lietuvos nuostabūs laukai“, – idėjos prasmę paaiškino Irena Šliuželienė.
Gitanos Kaltanienės, Irenos ir Viliaus Šliuželių paroda GIMTIES KODAS „Laiptų galerijoje“ bus eksponuojama iki kovo 29 dienos.
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius
© Darius Ančerevičius