Siaubo filmai: padeda gauti tai, ko trūksta?

Vilnius

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

82261

Į Vilniaus universiteto žurnalistikos studentės Gretos Zulobaitės klausimus atsako Praktinio psichoterapijos centro prie Inovacinių psichotechnologijų instituto specialistė Linga ŠVANIENĖ.

Saugios rizikos jausmas

– Kodėl žmonės žiūri/mėgsta siaubo filmus?

Ne visiems žmonėms patinka žiūrėti siaubo filmus. Kai kurie žiūrovai kaip tik vengia baisių filmų ir pirmenybę atiduoda melodramoms, istoriniams, veiksmo ar kitokiems filmams. Tačiau žmonių, kuriems patinka siaubo filmai, visgi daugėja. Apie tai galima spręsti pagal Holivude pastatytų „siaubiakų“ skaičiaus didėjimą: 1996 metais ši kino kompanija išleido 7 siaubo filmus, o 2017 metais – net 62. Tai reiškia, kad paklausa yra.

Natūralu, kad kyla klausimas, kodėl žmonės savo noru finansuoja ir taip skatina neigiamų emocijų kūrimo industriją. Vienareikšmio atsakymo nėra. Viskas individualu. Vieni ieško ryškių emocijų, kiti – adrenalino, treti – užsimiršimo.

Viena iš nuomonių teigia, kad baimės poreikis susiklostė istoriškai. Žmonija, apgyvendindama mūsų planetą tūkstantmečius kovojo už savo išlikimą įvairiose sudėtingose situacijose. Tokiu būdu išliko aštrių pojūčių, kurių žmogui nesuteikia šiuolaikinis civilizuotas pasaulis, poreikis. Žiūrint siaubo filmus fiziologinė kūno reakcija būna analogiška tikriems išgyvenimams – dažniau plaka širdis, padidėja kraujo spaudimas, užgniaužia kvapą, pašiurpsta oda, prakaituoja delnai ir kt. Ir tuo pačiu žmogus supranta, kad jis yra visiškai saugus. Būtent saugios rizikos jausmas suteikia malonumą ir po kino seanso žmogus atsipalaiduoja.

Realias baimes – išgalvotomis

– Jei žmogus po siaubo filmo seanso atsipalaiduoja, tai reikštų, kad juos žiūrėti yra naudinga? Kokį poveikį siaubo filmai daro juos žiūrintiesiems?

Ir vėl vienareikšmio atsakymo nėra. Iš tiesų dalis siaubo filmų šalininkų bando įrodyti tokių filmų žiūrėjimo naudą: atseit tokiu būdu padidėjusio nerimo kamuojamas žmogus gali būti užgrūdinamas ir darosi nebe toks jautrus. Vis dėlto sunkiai įsivaizduoju gydytoją ar psichoterapeutą, kuris net ir lengvo nerimo sutrikimo atveju rekomenduotų žiūrėti siaubo filmus. Tuo labiau, kad tokių filmų žiūrėjimas nepadeda sumažinti bendro pobūdžio baimių dėl artimo mirties, darbo netekimo, netikėtos sunkios ligos ir kt. Vis dėlto linkę nerimauti žmonės neretai patys žiūri įtempto siužeto filmus. Tokiu būdu jie tarytum pakeičia realias baimes išgalvotomis. Pasibaigus filmui baimės praeina, vietoj jų ateina palengvėjimas. Kai žmogus supranta, kad neigiamos emocijos baigsis už pusantros valandos, tai suteikia įsivaizdavimą, kad jis kontroliuoja savo jausmus, ko realiame gyvenime pasiekti jam nepavyksta.

Stiprios psichikos sveikam žmogui siaubo filmas žalos nepadarys. Sveikoje rankoje galima laikyti ir nuodus. O liguistai jautrų žmogų filmų teikiamas siaubas gali dar labiau išbalansuoti jų ir taip nestabilią psichiką. Tais atvejais, kai žiūrovui gyvenime teko patirti smurtą, atskiros scenos gali atgaivinti kadaise patirtus baisius išgyvenimus, o tai tikrai nesuteiks nei ramybės, nei sveikatos.

Atveria žemuosius norus

– Pagal kokius požymius galima suprasti, jog siaubo filmas visgi žalingas?

Normalaus žmogaus reakcija į prievartą – pasibjaurėjimas, pasipiktinimas. Jei filmo herojaus kančios suteikia žiūrovui pasitenkinimą, malonumą, tai – pavojaus skambutis. Didelė tikimybė, kad siaubo scenos atveria tokio žmogaus pasąmonėje paslėptus žemuosius norus. Tai nėra patologija, jei nekenkia kitiems žmonėms. Gerai, jei filmas padės išgyventi žemuosius jausmus, ir žmogui nebereikės to realizuoti tikrovėje. Tačiau tai gali ir paskatinti asocialiems veiksmams.

Be to, siaubo filmų žiūrėjimas gali žmoguje iššaukti ir naujas baimes. Pavyzdžiui, po filmo, kuriame įvyksta avialainerio katastrofa, peržiūrėjimo, žiūrovas gali tapti aerofobu – žmogumi, kuris bijo skraidyti lėktuvais. Ir tokie dalykai iš tiesų įvyksta. Po filmo „Nasrai“ premjeros nemažai žmonių ėmė bijoti maudytis ne tik jūrose ir vandenynuose, bet netgi upėse ir net baseinuose.

Siaubo filmai gali turėti neigiamos įtakos miegui. Tai susiję su padidėjusiu susijaudinimu ir nerimu. Šie jausmai taip pat gali priversti ir taip jau įtarų žmogų ieškoti pavojaus net ten, kur jo nėra ir negali būti (prisiminkit atvejį, kai žmonės, vengdami susitikimo su rykliais-žmogėdromis, nebegalėdavo maudytis baseinuose).

Stinga ryškių emocijų

– Kodėl būtent pastaruoju metu siaubo filmų žanras tampa toks populiarus?

Į šį klausimą iš dalies jau atsakiau. Žmogui reikia ne tik duonos, bet ir žaidimų (lot. Panem et circenes!). Taip senovės Romoje už lojalumą valdovams minia reikalavo nemokamų gerovių. Tais laikais valdžia atsižvelgdavo į prastuomenės poreikius, kviesdama juos į cirkus, gladiatorių kautynes ir kitus kruvinus renginius. Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas dažnai atrodo prėskas. Diena iš dienos kartojasi tas pats – namai, darbas, šeima, nesibaigiantys rūpesčiai. Stinga ryškių emocijų. Štai jums ir filmai, kurie padeda gauti tai, ko trūksta. Žinoma, tai tik vienas iš būdų paįvairinti gyvenimą. Ekstremalus sportas, kelionės į kalnus ir kt. – to variacijos.

– Ar jūs žiūrite siaubo filmus?

Ne. Konsultuojant klientus man svarbu ugdyti ir vystyti savo sugebėjimą jausti kitus žmones, jų emocijas, vykstančius juose pasikeitimus. Padidintas jautrumas man tiesiogine prasme neleidžia žiūrėti siaubo filmų. Aš išgyvenu kenčiančio jausmus, kas man nesuteikia jokio malonumo. Todėl aš sąmoningai vengiu žiūrėti siaubo filmus.

• 2011 m. Rusijoje buvo atliktas eksperimentas. Trečios klasės vaikų tėvams pasiūlyta kartu su vaikais kasdien peržiūrėti animacinius filmus su siaubo elementais. Tėvai buvo prašomi raštu fiksuoti, kaip 8–9 m. žiūrovai elgsis seanso metu, po jo ir naktį, o patys eksperimentatoriai stebėjo vaikus mokykloje. Po trijų dienų eksperimento daugiau nei pusė trečiokų tėvų atsisakė toliau dalyvauti eksperimente ir savo vaikams uždraudė žiūrėti tokio tipo filmus. Po savaitės buvo surinkti duomenys ir padarytos šios išvados: po siaubo filmų peržiūros vaikai tapo nervingi, agresyvesni: mėgdžiojo filmų herojus ir pirmenybę prievartos žaidimams, kurių metu smūgiuodavo kitus vaikus; bijodavo užmigti, naktimis prabusdavo, verkdavo; silpniau suvokė, kur yra riba tarp gero ir blogo elgesio, savo kalboje naudojo keiksmažodžius.

  Galima padaryti vienareikšmišką išvadą, kad tėvai pagal galimybes turėtų riboti savo vaikams animacinių filmų su siaubo elementais žiūrėjimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt