Šėtos sinagogai - teisinė apsauga

Kaunas

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

13319

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė Šėtos sinagogos pastatui suteikti teisinę apsaugą dėl jo istorinių vertingųjų savybių.

Pasak Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės Dianos Varnaitės, šis, Kėdainių rajone, Šėtos miestelyje, esantis pastatas gali tapti dėmesio vertu objektu Lietuvos istorikams, nes nėra išsamiau tyrinėtas.

„Kada tiksliai buvo pastatyta pirmoji sinagoga Šėtoje, nėra tikslių duomenų, tačiau manoma, kad greičiausiai XVIII a. pabaigoje-XIX a. pradžioje. Gali būti išlikę tik jos pamatai, o dabartinė mūrinė sinagoga statyta apie 1920 m. Jos svarbą liudija ir tai, kad iki šių dienų Šėtoje turime mažai išlikusių senųjų anuo metu gausios miestelio žydų bendruomenės pastatų. Nors ir smarkiai rekonstruota, ši sinagoga stovi iki mūsų dienų“, - teigia D. Varnaitė.

Žydai nuo XVIII a. vidurio sudarė miestelio gyventojų daugumą, o 1766 m. jiems suteikta privilegija statytis sinagogą. 1878 m. gaisras sunaikino sinagogą ir Bedmidrašą (mokymo namai). 1893 m. architektas Nikolajus Andrejevas parengė naujos sinagogos, kurioje galėjo būti sutalpintas ir Bedmidrašas, projektą. Įgyvendinant šį projektą, išliko tik struktūra - sinagogos dydis ir dekoras pakeisti.

Pastatas nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą - įgriuvo stogas, išgriautas vakarinės dalies centras. Vėliau, naciams užėmus Šėtą, miestelio žydai suvaryti į Kėdainių getą ir 1941 m. rugpjūčio 28 d. nužudyti Daukšių kaime kartu su Žeimių bei Kėdainių žydais. Be bendruomenės likęs sinagogos pastatas pritaikytas Šėtos vidurinei mokyklai - pakeistas išplanavimas. 1979 m. pastate pradėjo veikti mokyklos bendrabutis.

„Šėtos žydų istorijos pradžios tašku galima vadinti XVIII a. pr., kuomet randami neginčijami duomenys, kad čia gyventa žydų. Tai 1709 metų miestelio inventorius (sudarytas Šėtos klebono Motiejaus Juozapo Ancutos), kuriame išvardyti visi asmenys, besinaudojantys miestelio ir už jo ribų esančia žeme. Šiame inventoriuje paminėta ir keletas žydiškų pavardžių - iš to galima spręsti, kad žydai gyveno Šėtoje ir XVII amžiaus pabaigoje. Vėliau Šėtoje žydų nuolat daugėjo. (...) Miestelio žydų bendruomenė turėjo ir savo religinę mokyklą (chederį), įkurtą sinagogoje“, - pasakoja Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Iki Antrojo pasaulinio karo dabartinėje Lietuvos teritorijoje stovėjo 500-600 įvairių žydų maldos namų. Žodis „sinagoga“ reiškia susirinkimą, taip pat - žydų maldos namus. Sinagoga yra skirta apeigoms, studijoms ir bendruomenės susirinkimams.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt