Sergančiojo koronavirusu dienoraštis (7)

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

154943

Tęsiame rašinių ciklą, kuriame savo mintimis ir išgyvenimais dalinasi koronavirusu sergantis 36-erių klaipėdietis Tomas. Šįkart jo dienoraštyje - apie bevertes kontaktų paieškas ir tai, kokiu netikėtu stiprumu koronavirusas smogė aštuntąją sirgimo dieną.

Vis galvoje skambėjo koronaviruso linijos darbuotojos ištarti žodžiai: „Jei testo rezultatas bus neigiamas, sulauksite SMS žinutės, jei teigiamas - su jumis per tris paras susisieks Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai ir turės jums papildomų klausimų„.

Po to, kai man testo rezultatai parodė, kad mano organizme yra koronavirusas, ėjo jau ketvirta diena, o jokio skambučio iš NVSC taip ir nesulaukiau.

Kontaktai NVSC neįdomūs?

Buvau nuosekliai ant lapo susirašęs kur iki simptomų pasireiškimo lankiausi, su kuo bendravau ir panašiai, išskyriau žmonių vardus ir pavardes, jų kontaktus. Kai tik imdavo skambėti telefonas, o ekrane pamatydavau kokį nežinomą numerį, pamąstydavau, kad pagaliau atsibudo NVSC darbuotojai, tada iškart griebdavau į rankas tą lapą, manydamas, kad jau reikės viską išsamiai išdėstyti... Bet kaskart tekdavo nusivilti... Kaip vėliau paaiškėjo, tas galvos sukimas ir kontaktų atsekimas NVSC - nė motais.

Popiet per žinias išgirdau, kaip Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dievagojasi, kad NVSC darbuotojai nespėja skambinti sergantiesiems ir nebeatseka kontaktų. Tada buvo ištarta kažkas panašaus: „Jei jūs sergate ir jums nepaskambino, nenustebkite, turbūt ir nebepaskambins.“

Tada pamąsčiau: „Įdomu, tai, kiek gi dabar gatvėse vaikšto, į darbus eina, vaikus į darželius veda žmonių, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju koronavirusu?“ Protrūkis - garantuotas... O kiek dar sergančiųjų net nesitestuoja, nes pavargsta skambinti į vis užimtą karštąją koronaviruso liniją.

Ir iš tiesų, per televizijos žinias išgirstu, kad Lietuvoje koronavirusu per dieną užsikrėtė daugiau nei 2 000 žmonių. Kai pats žinau tą situaciją iš vidaus, nė kiek nenustembu...

Mūsų valdžia sugeba paskelbti visuotinį karantiną, užuot metusi visas pajėgas ir bandžiusi atsekti kontaktus, su kuriais bendravo sergantysis, taip bandydama užkirsti kelią viruso plitimui... Tai būtų kur kas mažiau skausminga ekonominiu atžvilgiu.

Bet kur tau, geriau visus uždaryti namuose ir tiek... Tegul tupi sau ramiai tarp keturių sienų ir nekelia bangų.

Kiti bando argumentuoti ir teisinti, sakydami, kad nėra pinigų įdarbinti papildomų NVSC darbuotojų, kurie galėtų atsekti visus kontaktus. O pinigų prastovoms ir išmokoms yra? Galbūt geriau mesti didesnes lėšas darbuotojams, nei vėliau mokėti kur kas didesnes išmokas, jau net nekalbu apie tai, kiek įmonių dėl paskelbto bankroto apskritai nesulauks pandemijos pabaigos...

Dar įsiminė draugo iš Vilniaus, kuris turi solidų darbą, tačiau yra atsakingas, supratingas ir mylintis savo gimtąją šalį, ištarti žodžiai: „Bandžiau skambinti į NVSC ir siūlytis savaitgaliais savanoriauti, bet man buvo pasakyta, kad nereikia.“

Jis teigė, kad galėtų bent savaitgaliais sėdėti prie telefono ir padėti. Manau, kad tokių savanorių atsirastų ne šimtai, o tūkstančiai. Tereiktų juos porą dienų apmokyti ir tiek. Kai tokia situacija, tiek man, tiek turbūt ir kitiems, išties nebūtų gaila savo asmeninio laiko. Juk tiek aš, tiek turbūt kiekvienas šalies pilietis nori, kad kuo greičiau iš mūsų gyvenimų pasitrauktų tas nelemtasis koronavirusas ir vėl visi galėtume grįžti į įprastinį gyvenimą...

Patys būkime atsakingi

Man asmeniškai buvo labai neramu, kad nebūčiau viruso pernešęs į kolegų, draugų, artimųjų ar šiaip nepažįstamųjų ratą. Tad labai atsakingai į tai pažiūrėjau ir tą daryti rekomenduočiau kiekvienam. Aš, tik sulaukęs teigiamo testo rezultato, pats nuosekliai perskambinau visiems su manimi bendravusiems ir paprašiau izoliuotis. Siūlyčiau kiekvienam susirgusiam nelaukti, ar NVSC darbuotojai tai padarys, ar ne, bet patiems imtis iniciatyvos.

Be to, raginčiau net pajutus slogą, galvos skausmus ar kaulų laužymo pojūtį jokiu būdu neiti į darbą, o geriau pasėdėti namuose ar kur kitur saugiai vienam izoliuotis ir taip apsaugoti kitus. Žinau nemažai tokių žmonių, kurie sako: „Aš manau, kad jau persirgau koronavirusu, nes buvo maža temperatūra, porą dienų laužė kaulus, bet aš nepasidaviau, ėjau į darbą ir pasveikau“.

Tokiais atvejais pagalvoju: „Po velnių, kur gi tavo, žmogau, atsakomybė?“ Gerai, tu pats gali jausti ir menkus galvos skausmus, menkus koronaviruso simptomus, bet jei užkrėsi kokį senyvo amžiaus ar papildomų ligų turintį žmogelį, kuris yra rizikos grupėje ir, neduok Dieve, jis mirs, kaip tada jausiesi? Siūlyčiau kiekvienam iš mūsų visų pirma pamąstyti ne apie save, o apie kitus, tada ir kiekvienas gyvensime kur kas geriau, saugiau ir ilgiau...

Kuomet aš pats skambinau žmonėms, su kuriais pastarąsias dienas turėjau kontaktų, ir pranešiau, kad sergu ir jie turėtų izoliuotis, daugelis iš jų padėkojo. Buvo tokių, kurie sakė: „Labai gerai, kad pranešei, nes kaip tik šiandien planavau vykti pas senyvo amžiaus tėvus.“

Žinoma, ir man nebuvo itin malonu skambinti kiekvienam ir aiškinti, kad sergu. Kai galva plyšta nuo skausmo, laužo kaulus ir vargina temperatūra, kiekvienam visko pasakoti nesinori, tiesiog mąstai apie miego režimą lovoje, tačiau turėkime kantrybės ir atsakomybės.

Galbūt skambutis ir keli sakiniai gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Perkopkime ir per savo ego ir ryžkimės tam.

Tiesa, maloniai nustebino ir žmonių geranoriškumas - daugelis siūlėsi atvešti šviežio medaus, įvairių arbatų ar pavalgyti. Net ir tie, su kuriais gyvenime teko bendrauti vos kelis kartus, bet taip jau susiklostė aplinkybės, kad bendravau prieš pat susirgimą. Dažnu atveju reikėdavo atkalbinėti net po kelis kartus ir įtikinti, kad pats šiuo metu visko turiu apsčiai.

„Trukt iš vadžių, vėl nuo pradžių“

Šeštąją ir septintąją dieną nebuvo pakilusi kūno temperatūra, galvos skausmas apmažėjo, galbūt tik po ilgesnio darbo prie kompiuterio jaučiau šiokį tokį silpnumą ir galvos svaigimą. Pamaniau, kad tai normalu, nes sirgau ir kelias dienas daug laiko gulėjau lovoje.

Dar susiskambinome su šeimos gydytoja ir pasakiau, kad lyg ir pasveikau. Tačiau ji man sakė, kad 8-12 ligos dieną sergantiems koronavirusu būna ir pablogėjimų... Tai lyg ir bandžiau praleisti pro ausis, nesureagavau, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, be reikalo...

Ėjo aštunta diena. Pasiskambinau vienai knygas mėgstančiai skaityti draugei ir paprašiau, kad atvežtų ir prie durų paliktų keletą įdomesnių knygų. Svarsčiau taip: vis vien, net ir pasveikęs, dar savaitę ar daugiau privalėsiu izoliuotis namuose, tad norėtųsi tą laiką praleisti ne prie TV ekrano ar įlindus į interneto platybes, o kažkaip naudingiau. Knygų skaitymas, mano nuomone, bus pats tas... Pamaniau, šiek tiek padirbsiu prie kompiuteriu, „apsimėtysiu“ reikalus ir kibsiu į knygų skaitymą.

Prie kompiuterio užsisėdėjau keletą valandų, nes vis atsirasdavo papildomų darbinių reikalų, o staiga mikliai atsistojus nuo kėdės ėmė svaigti galva, toks jausmas, kad net kojos neklauso, tarsi linksta. Apėmė silpnumas. Kelias minutes pagulėjau lovoje, vėliau šiek tiek užkandau, be perstojo gėriau arbatas su citrina ir medumi.

Netrukus ėmė kratyti šaltis, tad dar išgėriau puodelį karštos arbatos, apsimuturiavau dviem antklodėmis bei nusprendžiau pasimatuoti kūno temperatūrą. Akurat - vėl pakilo iki 37,9 °C, kaip ir buvo pirmomis susirgimo koronaviruso dienomis.

Aštuntąją dieną pajutau atsinaujinančius sunkiai pakeliamus galvos skausmus, kaulų laužymą... Galvą ėmė durti be perstojo, tarsi kalant vinimis, iki kaulų čiulpų, tas skausmas tiesiog erzino.

Begeriant paracetamolio dozę, mintyse skambėjo gydytojos pasakyti žodžiai, kad 8-12 dieną būna ir pablogėjimų... Net viduje bandžiau juokauti: „Gydytoja tiesiog mane užhipnotizavo“. Bet juokeliai greit baigėsi...

Ėmė mušti karštas prakaitas... Dar po kelių akimirkų atrodo, kad esi migloje, nelabai supranti kas vyksta - galva skaudanti ir tarsi apsvaigusi, rodos, akimirką krečia šaltis, kitą akimirką - žliaugia prakaitas.

Tada pamąsčiau: „Korona - išties apgaulinga ir klastinga. „Trukt iš vadžių, vėl nuo pradžių„.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt