Seniūnai problemas spręs racionaliai

Kaunas

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

58044

Šiandien tradicinėje rajono seniūnų sueigoje, kurioje dalyvavo Savivaldybės meras Algirdas Gricius, administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas, direktoriaus pavaduotojas Gytis Šulinskas, grupė administracijos skyrių vadovų ir specialistų, kaip įprasta, buvo aptarti aktualiausi seniūnijoms klausimai.

Vienas tokių – seniūnijų lūkesčiai ir galimybės formuojant 2019 m. biudžetą. Biudžeto ir finansų analizės skyriaus vedėjos Dalios Andriulienės teigimu, ateinantiems metams seniūnijoms planuojama maksimaliai skirti apie 1 mln. 500 tūkst. Eur, bet ar tiek lėšų atiteks, šiuo metu dar nėra aišku. Seniūnai teiravosi, gal planuojamiems papildomiems darbams, kuriuos taip pat teks padaryti šalia pagrindinių, jie gali tikėtis ir papildomų lėšų?

„Pirmiausia turime žinoti, koks yra jūsų poreikis, kokius darbus žadate atlikti, todėl kuo skubiau siųskite paraiškas. Pagal prioritetus bus sprendžiama, kur ieškoti papildomų lėšų, kam ir kiek jų skirti“, – atsakė administracijos direktoriaus L. Kavaliauskas.

Meras A. Gricius kreipėsi į seniūnus keliais svarbiais klausimais. Pasak jo, Tarybos nariai turėtų pritarti seniūnijų pastatų remontui, pasenusių, dar nuo sovietmečio likusių baldų keitimui naujais ir pan. Tačiau ribotos finansinės galimybės neleidžia iš karto tenkinti visų poreikių, todėl kiekviena seniūnija turi nuspręsti, ko ji nori pirmiausia.

„Biudžetas bus toks, koks bus, jis nedidės – gali tik sumažėti, nes atsiranda vis naujų poreikių. Antai Kultūros ministerija nusprendė 19 Eur padidinti mėnesinį kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, todėl visoms šalies savivaldybėms irgi privalu prisidėti tokia pačia suma. Gali būti, kad ir kitos ministerijos, institucijos žengs panašiu keliu ir vėl kreipsis į Savivaldybę. Nepaisant to, stengsimės, kad seniūnijų biudžetai būtų panašaus dydžio, kaip šiais metais“, – kalbėjo meras.

Raseinių kraštas – modernus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras. Jis turi unikalią vietovę – Šiluvą, kurioje pirmą kartą Europoje buvo pripažintas Švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimas (1608 m.). Dėl to siekiama, kad Šiluva taptų valstybinės svarbos objektu, kad būtų dar labiau skatinamas religinis turizmas rajone, įgyvendinant Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą. Šiuo metu yra rengiama programa dėl šio miestelio vystymo perspektyvų. Taigi iš Savivaldybės biudžeto Šiluvai bus skirta daugiau lėšų nei kitoms seniūnijoms. Meras tikisi, kad kitų seniūnijų seniūnai bus supratingi, tolerantiški ir dėl to nekils nereikalingų diskusijų. Tapusi labiau patraukli užsienio piligrimams, turistams, Šiluva labiau garsintų ir visą Raseinių kraštą bei prisidėtų prie rajono ekonomikos augimo.

Meras, taip pat Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja Regina Petreikienė bei šio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Pagarauskaitė kreipėsi į seniūnus dar vienu labai svarbiu klausimu – pateikti duomenų, kiek jų seniūnijose gyvena mažų vaikų kartu su gyvenamąją vietą deklaravusiais tėvais. Savivaldybės administracijai reikia planuoti vietas vaikų lopšeliuose-darželiuose, ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse ugdymo įstaigose, bet dėl nuolatinės sparčios migracijos situacija yra neaiški – suskaičiuojama tik apie 70 proc. tokių vaikų, nors jų yra daugiau. Tokia nežinia yra todėl, kad nemažai tėvų išvyksta padirbėti į užsienį, o savo atžalas palieka kitose seniūnijose, miestuose ar rajonuose gyvenantiems tėvams ar giminaičiams, kurie nesuteikia informacijos institucijoms. Didžiausios problemos – Raseinių ir Ariogalos miestuose, kur yra didelė gyventojų kaita, bet ir kitose seniūnijose toks judėjimas nuolat vyksta.

Buvo sprendžiamas dar vienas opus klausimas – seniūnų teigimu, pasitaikė atvejų, kai vienos kaimo bendruomenės renginiui buvo skirta daugiau lėšų nei visos seniūnijoms renginiams vieniems metams. Po svarstymo buvo pritarta administracijos direktoriui L. Kavaliauskui – visi renginiai seniūnijose turės būti organizuojami centralizuotai ir tik su seniūnų parašais, todėl ir renginiams skirtos lėšos turi būti nukreiptos į seniūnijas. Artimiausi metu seniūnai kartu su renginių organizatoriais – Kultūros centro atstovais, kaimo bendruomenių pirmininkais, bibliotekininkais turės nutarti, kokie renginiai kiekvienoje seniūnijoje yra svarbiausi ir kiek jiems numatyti lėšų.

Reaguojama ir į gyventojų skundus dėl kaimų gatvių apšvietimo, ypač vaikams einant į mokyklas. Bus ieškoma lėšų reikalingai įrangai, kuri vienu metu seniūnijose automatiniu būdu įjungtų gatvių apšvietimą ir jį išjungtų, įsigyti, taip pat nusipirkti prietaisą, galintį tiksliai nustatyti gedimus po žeme nutiestuose elektros kabeliuose.

Pasitarimo pabaigoje seniūnai pasveikino Girkalnio seniūnijos seniūnę Justiną Šaulienę, kuri antrą kadenciją vadovaus rajono seniūnų sueigai.

seniunu-sueiga-ekonomaizeris-ir-kt-250-36433.jpg

seniunu-sueiga-ekonomaizeris-ir-kt-258-36432.jpg

seniunu-sueiga-ekonomaizeris-ir-kt-246-36431.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt