Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vitos Jurevičienės nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Tikriausiai nėra miestiečio, kuris nežinotų, kur yra Klaipėdoje senasis turgus, kuo ten prekiaujama, kaip jis atrodo ir kokia jo reputacija. Jis - kaip lagaminas be rankenos: morališkai ir fiziškai pasenęs, nepatogus nešti, bet išmesti gaila.
Vis dėlto jis - senamiesčio dalis. Visokių prisiminimų galime papasakoti kiekvienas. Bet šiandieninis turgus, švelniai tariant, miesto nepuošia. Tad jau ne vienerius metus miesto valdžia suka galvą, ką su juo daryti.
Ir, pasirodo, niekas kitas negali juo pasirūpinti - tik merija, nes Senasis turgus yra uždaroji akcinė bendrovė, o tos bendrovės vienintelis savininkas - miesto Savivaldybės administracija.
O miesto Savivaldybės administracija - tai tokia dinamiška, nuolat besikeičianti žmonių grupė, kuriai patikėta tvarkyti miesto ūkio reikalus.
Turgus priklauso visiems ar niekam
Vadinasi, Senasis turgus priklauso kaip ir visiems miestiečiams, bet konkrečiai - niekam. Tokia beveik tarybinio socializmo liekana - liaudies turtas.
O kas yra tas turgus kaip reiškinys iš principo? Jei atsigręšime į istoriją, turgus - tai šiuolaikinio prekybos centro atitikmuo senovės laikais.
Vikipedijoje rašoma, kad tai - mažmeninės prekybos vieta, dažniausiai miesto aikštė po atviru dangumi, kur tam tikromis dienomis suvažiuoja prekeiviai ir pirkėjai.
Turgūs būna skirstomi pagal prekių rūšį - visokių daiktų arba maisto produktų, organizavimo lygį - nuolatiniai arba stichiniai (tarp kitko, Jūrų šventės mugė iš tikro ir yra tikrasis turgus, bet čia jau atskira tema), pagal darbo laiką - dieniniai arba naktiniai ir t. t. ir panašiai.
Jei į turgų pažvelgtume iš šiandienos perspektyvos, dabartinį mūsų Senąjį turgų būtų galima įvardyti kaip kažkokį didelį nesusipratimą.
Prekių kainos beveik tokios pat kaip prekybcentriuose, sąlygos ir aplinka baisokos, prekeiviai kelia įtarimą. Nusiperki kokių uogų ar grybų ir dingsti kuo greičiau iš ten.
Kam iš viso reikalingas tas turgus, jei yra gausybė prekybos centrų? Kad atsakytume į šį klausimą, siūlome pažvelgti į tą „reiškinį“ iš skirtingų pozicijų, taip sakant, atlikti įvairius pjūvius, kad iš vidaus pamatytume, kas tame turguje dedasi. Tai liečia beveik visus turgus, mūsų Senasis - ne išimtis.
Tad pirmas žvilgsnis, žinoma, Pirkėjo. Jis aiškus ir suprantamas. Arba brangu, arba pigu.
Dar svarbu, ar persikai švieži, ar produktai naminiai, ar iš savo daržo, ar iš miško, iš ūkio, iš Lietuvos, Kinijos, Turkijos, ar kokybiški? Galiu paragauti?
Norėtųsi, kad turgus būtų tvarkingas, gražus
O gal puse euro pigiau atiduosi? Viskas. Daugiau pirkėjai klausimų neturi.
Na, nebent dar kiek toli nešti bulvių maišą iki mašinos. Bet čia jau atskira žmonių kategorija, tokių mažuma, nes jei perki maišą bulvių, tai ūkininkas pats tau jas atveš ir, jei reikia, net į penktą aukštą užneš.
Dar Pirkėjui norėtųsi, kad turgus būtų tvarkingas, gražus, be narkomanų ir kišenvagių, kad nereikėtų bristi per balas, būtų kur pasislėpti nuo lietaus, atsigerti kavos. Dar norėtųsi šiuolaikiško serviso ir aplinkos - kad būtų malonu praleisti laiką.
Na, tokio, kokį matė Italijoje per atostogas. Deja, bet Pirkėjas kažkodėl to nenusipelnė, mūsų turguje jis privalo pasikankinti.
Pažiūrėkime, kaip turgus atrodo Prekeivio akimis. Pirmas klausimas - kiek kainuoja vieta? O kokia kaina ten, prie įėjimo?
Kodėl taip brangiai? Va, buvau praeitą savaitę kitame turguje, ten vieta perpus pigesnė. Ar šaldytuvas į kainą įeina? Atskirai? Kur man prekes laikyti? Svarstyklės irgi atskirai?
Ne, nu „vobšče“... Hm, šiandien tikrai turgaus diena? Kodėl nėra žmonių? Jūs ką, ponia, aš pati sėjau, auginau! Ar krevetės lietuviškos? Nemune pagavau!
Negaliu tiek nuleisti, nes ne mano prekės. Dukra į Angliją išvažiavo, nežinau, kam verslą palikti, nenori ji turguje prekiauti, o juk ir namą pasistatėm, ir į mokslus išleidom...
Šąlame stovėdami kiekvieną žiemą, sveikatos nebėr. Per karantiną „Maximai“ leidžia prekiauti, o mums draudžia! Sienos uždarytos dėl pandemijos, kaip mums prekes parsivežti?
Žmonių į turgų ateina kiekvienais metais vis mažiau ir mažiau. Dar šiais metais paprekiausiu ir tikrai mesiu tą reikalą, eisiu į darbo biržą.
Turgaus negalima lyginti su prekybos centrais
Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus: „Nenorėčiau sutikti su tuo, kad Klaipėdos senasis turgus būtų lyginamas su šiuolaikiniais prekybos centrais. Man šis turgus - svarbi miesto kultūros bei paveldo dalis, Klaipėdos senamiesčio epicentras, traukiantis ne tik klaipėdietį, bet ir turistą. Bent jau taip turėtų būti.
Taip yra išsivysčiusiose Europos valstybėse.
Tai, kad iki šiol per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų Senojo turgaus kompleksas liko toks, kokį matome dabar, yra ne dabartinės Savivaldybės administracijos „nuopelnas“, bet ilgametis miesto valdžios apsileidimas.
Bet su miestiečių valia nepasiginčysi, jei tuos pačius politikus rinko eilę metų.
Dar vienas pastebėjimas - tokio kalibro objektų projektams rengti ir norėdama gauti geriausią rezultatą Savivaldybė neskyrė pakankamai lėšų. Ar mokėdami pigiai gausime gerą produktą?
Net turguje taip nebūna. Todėl šis procesas vėluoja daugiau nei metus, o projekto kokybė neabejotinai taip pat kels bereikalingas diskusijas, bus prarasta daug brangaus laiko.
Mano manymu, projektas privalo būti pristatomas visuomenei ir tinkamai išdiskutuotas.
Ne vieno ar kito specialisto kompetencija yra priimti galutinius sprendimus dėl tokio svarbaus miestui projekto. Būtina visuomenės nuomonė.
Teigiamai vertinu tai, kad šiai teritorijai išvystyti siekiama pritraukti privatų kapitalą. Mieste nepakankamai išnaudojamas privataus kapitalo potencialas.
Tačiau ypač svarbu tokiu atveju užtikrinti maksimalią naudą visų pirma miestiečiams, taip pat skaidrumą, investicijų įgyvendinimo terminus ir kokybę.
Sovietmečio bastionas senamiesčio širdyje
Klaipėdos miesto tarybos narė Nina PUTEIKIENĖ: „Bandymas „sutvarkyti“ Senąjį turgų tik dar kartą atskleidė Klaipėdos valdančiųjų ir Savivaldybės administracijos negebėjimą konceptualiai plėtoti, nuosekliai, tvariai, ekonomiškai logiškai kurti šiuolaikinį miestą.
Senasis turgus - sovietmečio bastionas istorinėje senamiesčio širdyje visomis prasmėmis.
Būtent ši aplinkybė galėjo ir dar gali būti tuo postūmiu, kuris padėtų ne tik sutvarkyti šį objektą, bet ir paversti viena patraukliausių miesto centro ir ypač - atgimstančio senamiesčio vietų.
Juk būtent turgus dažnai tampa alternatyviu miesto veidu, ypač traukiančių turistus.
Kadangi Savivaldybės administracija taip ir nesugebėjo, kaip buvo žadėjusi, iki praeitų metų pabaigos jau turėti statybos leidimą bent jau aikštei sutvarkyti, tai šiandien siūlyčiau šiam projektui skirtas lėšas - 143 tūkst. eurų - panaudoti civilizuotai atsisakant tokio projekto.
Užuot bandžius durstyti miesto vaizdą po gabaliuką, siūlau pradėti matyti visumą.
Rimtai pasirengus, surinkus visą istorinę medžiagą, skelbti ne projekto pirkimą už mažiausią kainą ir tik vieno turgaus galo dangoms, o garbingą tarptautinį architektūrinį-urbanistinį konkursą visai Klaipėdos senojo turgaus kartu su miesto vartais teritorijai.
Juo labiau kad apie tai kalbėjo ir kažkada pačios Savivaldybės finansuota galimybių studija, kurią visi pamiršo.
Šioje teritorijoje esantis istorinis paveldas - pilies ravelino liekanos - gali duoti minčių, kaip aktualizuoti jį, sujungiant su šios dienos poreikiais.
Ir kai jau bus rastas kompleksinis sprendimas, patvirtinta daugumai priimtina idėja, tik tada skelbti pirkimą techniniam ir darbo projektui parengti ir galiausiai dalies akcijų pardavimo aukcioną.
Ne akcininkas turi diktuoti sąlygas, o miestas akcininkui. Būtų pademonstruota miesto valdžios tvari politinė valia, išmintingas požiūris į senamiestį, pašalintos bereikalingos įtampos bendruomenėje ir - svarbiausia - senamiesčiui suteikta perspektyva išties atsigauti, o smulkiesiems versliukams - atsigauti.
Klaipėdai trūksta drąsos ir ateities miesto matymo. Kol kas miestas paskubomis klijuojamas iš skiautinių, kaip kokia paklodė.
Išeina nei greitai, nei pigiai, o realiai net kelis kartus brangiau. Ir galiausiai - visi ant visų pikti.
Problema - lyderystės ir atsakomybės stoka
Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius BUDINAS: „Siekiant pakeisti dabartinę Senojo turgaus situaciją, kuri netenkina klaipėdiečių, dar praėjusios kadencijos miesto Taryba nusprendė, jog reikia surasti investuotojų Klaipėdos savivaldybės valdomam Senajam turgui.
Todėl buvo paskelbtos investuotojų paieškos. Dar 2019 m. birželį baigėsi konkursas.
Apie metus Savivaldybė derėjosi, kol pagaliau buvo parengtas Senojo turgaus akcininkų sutarties projektas, kurio turinys bent man tikrai sukėlė abejonių, todėl kreipiausi į Savivaldybės administraciją, kad paruošta sutartis būtų įvertinta antikorupcijos požiūriu.
Administracija atsisakė tai daryti. Tai vyko prieš pusmetį, maždaug liepos mėnesį.
Kiek man žinoma, šiuo metu derybos sustabdytos, jokie sprendimai nepriimami.
Ši situacija - tik viena iš daugelio mieste, kai nepriimami sprendimai.
Lyderystės, atsakomybės stoka, negebėjimas priimti sprendimų, procesų vilkinimas jau tapo šios kadencijos miesto Tarybos daugumos ir Savivaldybės administracijos veikimo būdas, turėsiantis ilgalaikių neigiamų pasekmių miesto pažangai ir konkurencingumui.
Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.