Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Paveldo ekspertai vieningai sutaria, kad „pastatytas“ viešbutis daro neigiamą vizualinę įtaką Vilniaus senamiesčiui ir šalia esančiam Arkikatedros, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų kompleksui / Andrius Ufartas/ELTA
Arvydas JockusŠaltinis: ALFA
Nors Kultūros paveldo departamentas oficialiai kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiąją architektę dėl Vilniaus Gedimino kalno ir pilių komplekso panoramą teršiančio viešbučio iškėlimo į tinkamesnę vietą, apie tokį keipimąsi, regis, nieko nežino Vilniaus miesto savivaldybė.
Savivaldybė tikina negavusi nė vienos už paveldą atsakingos valstybės institucijos raštų.
„Vilniaus miesto savivaldybė nėra gavusi Kultūros paveldo departamento, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ar Valstybinės kultūros paveldo komisijos kreipimųsi dėl plūduriuojančios priemonės patraukimo nuo Karaliaus Mindaugo tilto“, – Alfa.lt teigė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Papiktino vilniečius ir specialistus
Alfa.lt primena, kad po portalo publikacijos apie Gedimino kalno panoramą vizualiai teršiantį viešbutį Kultūros paveldo departamentas nusprendė reikalauti abejotinos estetinės vertės statinio iškeldinimo.
Su atsakingomis paveldo apsaugos institucijomis nesuderintas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės leidimą ilgam švartuotis gavęs plaukiojantis viešbutis „Floatel“ rugsėjo mėn. išdygo prie Mindaugo tilto tiesiai prieš Gedimino kalną.
Statybininkų namelį primenanti metalo konstrukcija, kurioje įrengiamas viešbutis su 23 miego kabinomis ir restoranas, papiktino ne tik eilinius vilniečius, bet ir patyrusius kultūros paveldo apsaugos ekspertus.
Specialistų nuomone, plaukiojanti metalo konstrukcija daro neigiamą įtaką į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktam Vilniaus istoriniam centrui ir gadina Gedimino kalno panoramą.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinis skyrius nėra pritaręs šio viešbučio įrengimui, nors toks pritarimas iš esmės turėjo būti gautas.
„Manome, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, veikla, galinti daryti neigiamą vizualinę įtaką kultūros paveldo objektui ar jo autentiškai aplinkai, turėtų būti derinama su institucija, atsakinga už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą“, – Alfa.lt teigė KPD Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Gerda Mockevičė.
Nors savivaldybė tiesiai prieš Gedimino kalną ilgam prišvartuoto objekto nepripažįsta statiniu, o jį laiko tik „plūduriuojančia priemone“, paveldo specialistai su tokia interpretacija nesutinka ir reikalaus estetiškai menkavertį „statinį“ patraukti į neutralesnę vietą.
„Kultūros paveldo departamento nuomone, „pastatytas“ viešbutis daro neigiamą vizualinę įtaką Vilniaus senamiesčiui ir šalia esančiam Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui, todėl kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl viešbučio patraukimo“, – teigė G. Mockevičė.
Kreipėsi į vyr. architektę
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kreipėsi į vyriausiąją miesto architektę elektroniniu paštu spręsti situaciją dėl krantinėje šalia Karaliaus Mindaugo tilto prišvartuoto viešbučio iškart po to, kai buvo prišvartuotas viešbutis krantinėje, kuriam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis skyrius nėra pritaręs.
„Esame informavę apie paveldosaugos reikalavimus, kurie nustatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme bei Vilniaus Senamiesčio apsaugos zonoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Vyriausioji miesto architektė yra informavusi apie tai, kad sprendimų yra ieškoma“, – teigė G. Mockevičė.
Kartu ji pabrėžė, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis skyrius, nesulaukęs konkretaus sprendimo dėl viešbučio vietos pakeitimo, turi teisę, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka, surašyti reikalavimą dėl viešbučio vietos pakeitimo atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus.
Vadovė leido suprasti, kad, savivaldybei nepriėmus sprendimo dėl viešbučio iškėlimo, tai ir bus padaryta.
„Supranta vietovės jautrumą“
Nors oficialių raštų iš paveldo institucijų negavo, Vilniaus savivaldybė teigia ieškanti sprendimų dėl tinkamesnės vietos plūduriuojančiai metalo konstrukcijai.
„Savivaldybė supranta vietovės jautrumą ir dėl plūduriuojančios priemonės dydžio jau imtasi ieškoti alternatyvios jos švartavimo vietos.
Rasti sprendimą prireiks šiek tiek laiko, nes švartavimosi vieta turi būti tinkama pagal laivo-viešbučio gabaritus, taip pat turi būti užtikrintos sąlygos prie jo privažiuoti aptarnaujančiajam transportui, prisijungti prie elektros tinklų ir panašiai“, – redakciją informavo G. Grubinskas.
Leidimą ilgalaikiam viešbučio prisišvartavimui Neries upėje prie Karaliaus Mindaugo tilto prieš trejus metus tuomečiam projekto savininkui – fiziniam asmeniui – išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.
Leidimo išdavimas „plūduriuojančiai priemonei“ buvo derintas su tuometine politine vadovybe.
Kad dabartinė plaukiojančio viešbučio vieta priešais Gedimino kalną yra netinkama, mano ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Jos nuomone, viešbučiui būtų galima rasti tinkamesnę, neutralesnę vietą.
Neigiamai apie vietos viešbučiui parinkimą priešais Vilniaus istorinį centrą, kuris yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, atsiliepė ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.