"> "> "> ">
Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos bibliotekininkų draugijos Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skyrius įgyvendina iš dalies Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Bibliotekos ir partnerių kompetencijų stiprinimas: asmens duomenų apsauga", tad spalio 14 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) vyko seminaras „Asmens duomenų naudojimas elektroninių ryšių erdvėje“, kurį vedė Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė.
Duomenų rinkimas turi turėti tikslą
Lektorė susirinkusius bibliotekininkus, Nevyriausybinių organizacijų atstovus, kitų bendruomenių atstovus supažindino, kas yra laikoma asmens duomenimis ir pabrėžė, kad bet kokia informacija, iš kurios netiesiogiai galima nustatyti asmens tapatybę, taip pat laikoma asmens duomenimis, tad labai svarbu į tai atkreipti dėmesį. Kaip teigė D. Morkūnienė, kitas svarbus dalykas – tai asmens duomenų rinkimas. Bet kokia įstaiga (biblioteka, mokykla ir pan.), rinkdama asmens duomenis, pirmiausia turi turėti tikslą, kodėl šie duomenys yra renkami, nes pagal tai nustatoma duomenų rinkimo apimtis. Tai reiškia, kad renkama tik tiek asmens duomenų, kiek reikia tam tikslui pasiekti, ir ne daugiau. Taip pat lektorė atkreipė dėmesį, kad pati blogiausia praktika, kai konkrečioje situacijoje paklausus, kodėl yra renkami tam tikri asmens duomenys, nesugebama klausiančiajam atsakyti, o atsakymas dažniausiai būna „taip reikia“. Tad tai rodo, kad arba nesugebama paaiškinti, arba tų duomenų rinkti tiesiog nereikia. Ir, pasak D. Morkūnienės, praktikoje dar pasitaiko, kai duomenų yra renkama daugiau nei iš tiesų reikėtų norimam tikslui pasiekti.
Prieš siunčiant pasiūlymą – reikia asmens sutikimo
Kalbėdama apie asmens duomenis elektroninių ryšių erdvėje, lektorė kaip pavyzdį pateikė tiesioginę rinkodarą. Šiandien su rinkodara susiduriame visi – tiek patys siųsdami kitiems pasiūlymus, tiek patys juos gaudami. Pasirodo, netgi teiravimasis nuomonės, taip pat yra tiesioginė rinkodara. D. Morkūnienės teigimu, kalbant apie tiesioginę rinkodarą, tai didžiausia klaida yra kai, pavyzdžiui, įvairios organizacijos, susirinkusios kontaktus iš viešųjų abonentų sąrašų, siunčia veiklos ir pan. pasiūlymus. Tai, pasirodo, tokia veikla yra neteisėta. Taip pat svarbu žinoti, kieno rinkodara yra siūloma, kad būtų galima atitinkamai reaguoti į gaunamus pranešimus. Kaip įspėjo lektorė, jeigu yra siunčiami elektroniniai pranešimai, pasiūlymai, naujienlaiškiai, reikia siųsti tik tiek žmonės, kurie to pageidauja, priešingu atveju, pažeidus šias sąlygas, tai yra pažeidimu ir gali grėsti baudos. Tačiau, norint gauti asmens sutikimą jam siųsti pranešimus, turi būti ir galimybė šį sutikimą atšaukti. Sutikimas turi būti pateikiamas aiškiai, suprantama klaba ir atskirtas nuo kitų klausimų.
Taip pat seminaro metu lektorė susirinkusiuosius supažindino ir su pokalbių bei vaizdo įrašymo reikalavimais ir sąlygomis – kada galima įrašinėti, o kada draudžiama, kas gresia neteisėtai padarius neteisėtus įrašus ir pan.