PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sekundė pliusams2023 m. Kovo 30 d. 09:47

Sekundė pliusams: dėl teisės į privalomą palikimo dalį

Lietuva

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


263077

Tinklalaidėje „Sekundė pliusams“ advokatė Daiva Rusakienė atsako į Etaplius.lt portalo skaitytojo užduotą klausimą: turiu nepilnametį vaiką, kuriam išlaikymą reguliariai teikė tėvas. Vaiko tėvas mirė ir paaiškėjo, kad jis buvo sudaręs testamentą ir mūsų nepilnamečiam vaikui nieko nepaliko. Ar galiu imtis kokių veiksmų, norėdama užginčyti testamentą?

Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie teisę į privalomą palikimo dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnis numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Iš aprašomos situacijos matyti, kad skaitytojos nepilnamečiam vaikui tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl jis turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.

Tokiu atveju reikia kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o būtent nustatyti faktą nepilnamečiam vaikui tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalį įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo nepilnamečio vaiko, kuriam reikalingas išlaikymas, gerove.

Pabrėžiama tai, kad įstatymo leidėjas nustatydamas teisę į privalomą palikimo dalį nedetalizavo, ką reiškia išlaikymo reikalingumas. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismas tai aiškina ir vertina, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).