Sekundė pliusams: dėl servituto nustatymo

Lietuva

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT

Tinklalaidėje „Sekundė pliusams“ advokatė Daiva Rusakienė atsako į Etaplius.lt portalo skaitytojo užduotą klausimą: kaip elgtis, kai patekimas į savo žemės sklypą galimas tik per kaimynui priklausantį žemės sklypą, tačiau kaimynas sutikimo pravažiuoti pro jo sklypą geranoriškai neduoda?

Šiuo atveju tikslinga kalbėti apie kelio servituto nustatymą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Servitutas gali būti nustatomas savininkų susitarimu (tai paprasčiausias ir greičiausias būdas). Taip pat servitutas gali būti nustatomas ir atitinkamų valstybės institucijų sprendimu, pvz., Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, kai formuojami žemės sklypai.

Tačiau tuo atveju, kai servitutas nėra nustatytas nei institucijų sprendimų, nei pasiektas savininkų sutarimas dėl servituto nustatymo, jį gali nustatyti teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinosioms sąlygoms:

1) kai savininkai nesutaria;
2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik įvertinus šias aplinkybes:

1. jis yra objektyviai būtinas;
2. įsitikinus, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį;
3. įsitikinus, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų;
4. nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus;
5. turi būti siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

Nustačius kelio servitutą taip pat turi būti išspręstas kompensacijos klausimas tarnaujančio daikto savininkui. Pažymėtina, kad kompensacija gali būti vienkartinė arba periodinė.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt