Seksas tik su užtikrintu sutikimu: išgelbės prievartaujamus žmones ar į miegamuosius įneš celibatą?

Lietuva

Justė RazbadauskytėŠaltinis: Pranešimas spaudai

247556

Laisvės partijos užmojis pažaboti seksualinį smurtą vienas kitam prieš lytinius santykius duodant sutikimą, mūsų šalyje pasitiktas audringai. Vieni jį palaiko, kiti – nesupranta, kaip tą įgyvendinti praktikoje, o štai kiti aršiai prieštarauja. Ar toks įstatymas galėtų išgelbėti prievartaujamus žmones? O gal į miegamuosius visa tai įneštų tik chaosą ir celibatą? Būtent tą pasiaiškinti kvies šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“.

Jei toks Laisvės partijos siūlymas būtų priimtas, prieš seksą kiekvienas turės gauti aiškų sutikimą. Jei jo nebus – gresia kalėjimas, kadangi seksas be sutikimo gali būti prilygintas lytinei prievartai. Jos, pasak iniciatorių, daugiausiai yra tarp vedusių ar kartu gyvenančių žmonių.

Tačiau kaip fiksuoti sutikimą norint pasimylėti? Ar tam kaskart būtinas ranka rašytas raštelis? O gal net notaro patvirtintas dokumentas? Apie tai šio vakaro laidoje mintimis dalinsis naujojo įstatymo iniciatorė, Laisvės partijos narė Morgana Danielė, advokatas Valdemaras Bužinskas ir naujienų portalo tv3.lt politikos naujienų apžvalgininkė Eglė Samoškaitė.

Nors Lietuvoje toks įstatymo siūlymas daugeliui atrodo kaip naujiena, anot M. Danielės, iš tiesų jį turi jau 13 Europos šalių.

„Šis perėjimas vyksta jau 15 metų. Jo esmė nuo prievarta grįstos teisinės bazės – įrodinėjimo, kad buvo smurtas, kad auka aiškiai pasipriešino, pasakė „ne“, priešinosi fiziškai ir visaip kitaip – pereiti prie sutikimu grįstos bazės, kuomet aiškinamasi, ar tas sutikimas apskritai buvo. Tai reiškia, kad mes atsisakome automatinio manymo, kad jeigu tu fiziškai nesipriešini, kaip ir sutinki santykiauti ir galima tų veiksmų imtis“, – sakys M. Danielė.

Seimo narei pritars ir tv3.lt žurnalistė E. Samoškaitė, kuri pastebės, kad dažniausiai visa atsakomybė užkrauna potencialiai aukai.

„Dabar pereinama prie palengvinimo potencialiai aukai, t.y. kad potencialus kaltinamasis galėtų įrodinėti, buvo sutikimas ar ne, kaip jis jį suprato, kaip paklausė. Iš vienos pusės, tai yra psichologinis palengvinimas. O antra vertus, kitose Europos šalyse prie to prieita dėl to, nes tam tikrais atvejais žmonės būna ištikti stabo. Jie negali reaguoti, priešintis“, – pastebės žurnalistė.

Ir vis dėlto toks siūlymas suprantamas ne visiems. Štai advokatas V. Bružinskas laidoje pastebės, kad aplink įstatymą – daug neaiškumų: „Kad ir kiek savo fantaziją bepaleisčiau, sunkiai matau tarpą, kur tokiose situacijose galėtų atsirasti momentas rašytiniam sutikimui. Kitaip bus sunku įrodyti. Ar tas vaikinas, savaitgalį einantis į naktinį klubą, turėtų nešiotis kažkokį blanką, ir merginai prie baro sakyti, kad pasirašytų? Ar tai turėtų būti kažkokia sutartis, kur būtų numatytos teisės, pareigos, būdai, sankcijos?“

M. Danielė tikins, kad geriausia sutikimo įgyvendinimą praktikoje būtų galima įsivaizduoti per nepilnamečių reglamentavimą. „Mes savo teisinėje bazėje jau turime tokią sąvoką, kaip sutikimo davimas nuo tam tikro amžiaus. Teisės akte tikrai neparašyta, kaip nepilnametis tą padaro – merkia akį ar parašo raštelį. Tačiau aišku, kad visais atvejais iškilus ginčui, tą aiškinasi teismas. Ir aš tikrai pritarsiu, kad šios bylos visuomet yra nelengvos. Tačiau smurto užkardymas irgi nėra lengva užduotis, ypač tokioje visuomenėje, kaip Lietuvos“, – savo poziciją išsakys M. Danielė.

Vis dėlto advokatas V. Bružinskas bus kitokios nuomonės – anot jo, pavyzdys su paaugliais šiam kontekstui tikrai nėra tinkamas.

„Ar nepilnametis duos rašytinį sutikimą lytiniams santykiams, ar neduos, laikoma, kad pagal savo psichologinį išsivystymą, jis negali pilnai realizuoti savo valios. Todėl visais atvejais, jei yra santykiaujama su nepilnamečiu, visi sutikimai – kad ir kaip įmantriai bebūtų parašyti – praktiškai jokios įrodomosios reikšmės neturi, arba turi labai menką“, – teigs advokatas.

Vos pasigirdus kalboms apie šio įstatymo siūlymą, daugelis gyventojų garsiai ėmė reikšti savo nepasitenkinimą. Anot M. Danielės, didžioji dalis žmonių, kurie nukenčia nuo seksualinio smurto ir vertimo lytiškai santykiauti, yra moterys. Tad ar gali būti, kad tokio įstatymo labiausiai baiminasi vyrai?

„Būtent moterys daugiausiai kreipiasi į pagalbos centrus. Dabar pirmą kartą ateitų atsakomybė ir vyrui, arba tam inicijavusiam asmeniui, nes jo atsakomybė yra būti įsitikinusiam. Atsiranda baimė, mintis, kaip aš dabar būsiu puolamas? Tai – svarbus pokytis. Bet šiandien tas pyktis, kurį jaučiame iš visuomenės, man atrodo, labiausiai kyla iš čia – šiandien supranti, kad ir tu pats esi atsakingas, jei imiesi šių veiksmų, ir kad tau ši atsakomybė gali grėsti“, – tikins laidoje M. Danielė.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt