Sėkmingos įmonės nesikuklina skolintis, tačiau daliai Lietuvos įmonių tai – vis dar tabu

Lietuva

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

185466

Verslo finansuotojai pirmąjį metų pusmetį fiksuoja išaugusį verslo apetitą skolintis. Pavyzdžiui, vien per pirmąjį 2021 m. pusmetį alternatyvus verslo finansuotojas „Noviti finance“ šalies įmonėms suteikė paskolų už beveik 8,5 mln. eurų – beveik 4 kartus daugiau lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.

Nors šalies įmonės noriai skolinasi ir verslo kasdieniams poreikiams, ir plėtrai, nemažai verslininkų kaip pirminį verslo finansavimo šaltinį vis dar įvardija artimuosius ir giminaičius. Tokie rezultatai paaiškėjo „Noviti finance“ užsakymu UAB „RAIT“ atlikus „Alternatyvaus finansavimo bendrovių žinomumo ir įvaizdžio“ tyrimą. Jo metu beveik trečdalis (28 proc.) apklaustų smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų įvardijo, kad atsiradus finansavimo poreikiui, pirmiausia kreipiasi būtent į draugus ar giminaičius.

Ne visi žino apie alternatyvas

Pasak „Noviti finance“ vadovo Lino Armalio, tokį požiūrį lemia išankstinis nusistatymas, kad paskolos gavimas – sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, kuris ypač nepalankus SVV segmentui, skolinimosi procedūras dažniausiai siejančiam su tradicinių bankų sektoriumi.

„Jei anksčiau pagrindinis finansavimo šaltinis buvo tradiciniai bankai, dažnu atveju neteikiantys galimybės pasiskolinti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tai šiandien verslininkai turi daugiau finansavimo alternatyvų: nebankiniai kredituotojai, tarpusavio skolinimo platformos ar kredito unijos. Šie alternatyvūs finansuotojai turi galimybę skolinti smulkiam verslui greitai ir palankiomis sąlygomis“, – pastebi L. Armalys.

Nebankinio finansavimo įmonės vadovas akcentuoja, kad vis daugiau verslininkų domisi alternatyvaus finansavimo galimybėmis, o išbandę šį skolinimosi būdą – neigiamai savo patirtį vertina tik labai maža dalis smulkaus ir vidutinio verslo atstovų.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad tik 8 proc. apklaustųjų neigiamai atsiliepia apie alternatyvius finansuotojus. Didžiosios verslo savininkų dalies požiūris į skolinimąsi iš alternatyvaus finansavimo bendrovių yra neutralus (59 proc.), o trys iš dešimties apklaustųjų šiuos finansuotojus vertina teigiamai.

Ekonominį augimą stabdo neteisingas finansinių sąvokų interpretavimas

Ekonomistai sutaria, jog skolinimasis verslui yra ne tik naudingas, bet ir dažnu atveju būtinas finansinis instrumentas, norint išlaikyti konkurencingumą, augti ir kurti naujas darbo vietas.

Visgi „Noviti finance“ tyrimas atskleidė, kad smulkaus verslo savininkams vis dar trūksta žinių apie galimas finansavimo alternatyvas – net 70 proc. apklaustųjų žinios apie verslo finansavimo produktus yra menkos arba iš viso nieko nežinoma. L. Armalys pastebi, kad turintys daugiau finansinių žinių verslininkai yra labiau linkę skolintis ir tai daro atsakingiau.

„Deja, bet dalis verslininkų iki šiol nemato skirtumo tarp skolos ir paskolos. Greičiausiai tai lemia žemo finansinio raštingumo lygis, darantis neigiamą poveikį: įmonės neišnaudoja savo augimo potencialo ir taip stabdo tiek savo, tiek šalies ekonominį augimą. Žinoma, taupumas yra geras įprotis, tačiau, turint aiškų planą, kaip pritrauktas finansavimas galės padėti įmonei pasiekti didesnių tikslų, paskola neturėtų būti tabu“, – pažymi pašnekovas.

Plėstis tik iš pelno – tas pats, kaip eiti pėsčiomis

Pasak L. Armalio, svarbu išskirti, kad paskola yra finansinis svertas, leidžiantis įmonei gaminti ir parduoti daugiau, nei kitu atveju ji sugebėtų.

„Plėsti savo įmonės veiklą naudojant tik pelną yra saugus, nieko papildomai nekainuojantis, tačiau lėtas verslo auginimo būdas. Tai tas pats, kaip sprendimas eiti pėsčiomis, vietoj to, kad galėtum kur kas greičiau norimą tikslą pasiekti automobiliu. Toks požiūris dažnai lemia mažesnes konkuravimo galimybes aršioje verslo aplinkoje. Juk ne veltui sakoma, kad laikas – pinigai“, – mintimis dalijasi L.Armalys.

Pozityvius pokyčius lemia progresyvus požiūris

„Noviti finance“ vadovas pastebi, kad rinkoje vyksta teigiami pokyčiai ir verslo atstovų požiūris į skolinimąsi pamažu keičiasi. Tai tapo ypač akivaizdu karantino metu – įmonės, kurios ieškojo būdų augti ir prisitaikyti, sėkmingai tęsė veiklą net ir esant nepalankioms sąlygoms.

„Daugėja verslininkų, kurie net ir esant sudėtingoms sąlygoms ieško naujų galimybių. Vartotojų poreikiai nuolat keičiasi, tad verslininkams, siekiantiems prisitaikyti ir išlaikyti konkurencingumą rinkoje, būtina išlikti inovatyviems ir aktyviai naudotis finansiniais instrumentais“, – teigia L. Armalys.

Verslininkams, svarstantiems ar verta skolintis verslo plėtrai, nebankinio finansavimo atstovas pataria pirmiausia įsivertinti, ar paėmusi paskolą įmonė uždirbs daugiau pinigų nei jie kainuoja. Ir jei taip, drąsiai ieškoti finansavimo galimybių.

„Įmonių atstovų sprendimą nesiskolinti dažnai lemia įsivaizdavimas, kad jei verslininko marža yra mažesnė nei palūkanos – skolintis neverta. Visgi svarbu atkreipti dėmesį, jog prekių ar paslaugų marža yra skaičiuojama vienam pardavimo ciklui ir tai dažniausiai įvyksta per mėnesį ar kelis, o pinigų kaina skaičiuojama metinėmis palūkanomis. Taigi, jei pinigus pavyksta įdarbinti net kelis kartus per metus – marža beveik visais atvejais gerokai lenks palūkanas“, – pabrėžia verslo finansavimo ekspertas.

„Alternatyvaus finansavimo bendrovių žinomumo ir įvaizdžio“ tyrimą „Noviti finance“ užsakymu atliko UAB „RAIT“. 2021 m. kovo—balandžio mėnesiais apklausti 278 smulkaus ir vidutinio verslo atstovai Lietuvoje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt