Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Įkvepianti sėkmės istorija, kurią parsinešėme iš vienintelio Jurbarko miesto devynaukščio. Viename iš šio daugiabučių butų įsikūręs ir jau nuo pavasario veikia džiovinukų gamybinis cechas, iš kur džiovintų įvairiausių vaisių ir daržovių skanėstai iškeliauja į įvairiausius šalies miestus. „Džiovinukas“ - bendras jurbarkiečių Jolantos ir Ričardo Tarozų verslas.
„Šiemet man suėjo 50 metų. Pati ta proga turėti savo cechą“, - juokauja Jolanta, turėdama omeny, kad ir pusę amžiaus nugyvenus galima keisti gyvenimo būdą ir veiklą. Tarozai užtruko tris mėnesius, kol patys patalpas pagal vis reikalavimus įsirengė, ir reikalingus dokumentus verslui pradėti susitvarkė. Iki tol kartu su vyru 15 metų užsiėmė butų ir namų atnaujinimo, kapitalinio remonto darbais, o dabar kartu nėrė į visai naują veiklą.
Kodėl „Džiovinukas“? „Nes viskas džiovinta“, - šypsosi Jolanta. Tie džiovinukai, paprasčiau sakant, labai ploni paplotėliai, kuriuos, kaip ir duonos riekę, galima valgyti ir vienus, ir sumuštinių susitepti ar net su lašiniais užkąsti. Ji pati mėgsta rytą kavos išgerti užkąsdama džiovintų daržovių duonele, užtepta varške.
Anot Jolantos, džiovinukus gali valgyti visi. Tai sveikas pakaitalas įvairiems saldumynams, pyragams ir kitiems kepiniams. „Natūralus maistas. Nėra skonio stipriklio ir konservantų. Ir pakankamai energetinės vertės turi. Be to, yra be cukraus. Tai ne tik užkandis, bet ir maistas“, - vardija Jolanta džiovinukų privalumus.
Gamybinis cechas – du atskiri kambariai, kur viename džiovinukus gamina – vaisius, daržoves mala, trina, maišo ir džiovina, o kitoje – pakuoja ir svečius priima. Vienoje patalpoje stovi dvi specialios džiovyklės, kuriose per parą galima išdžiovinti apie 2 kilogramus įvairių skanėstų. Šie yra supjaustomi ir supakuojami į pakuotes po 100 gramų. Pakuoja irgi patys Tarozai. Kaip ir patys lipdukus, etiketes kuria, maketuoja. Prie šio darbo prisideda ir Tarozų dukra. Daržoves ir vaisius perka iš prekybos centrų, ūkininkų.
Viskas prasidėjo nuo … brolio
Kaip viskas prasidėjo? Pasirodo, viskas prasidėjo nuo Jolantos brolio Remigijaus, kuris aplankyti namiškių iš Airijos, kur gyvena ir dirba, grįžo pastebimai pasikeitęs. Lieknesnis, atjaunėjęs, linksmas. Jis pradėjo visiems pasakoti, kad pakeitė gyvenimo būdą ir mitybą. Prieš metus nusprendė tapti žaliavalgiu ir ėmė pasakoti, kaip jis maitinasi. Valgo viską, kas nevirta ir nekepta. Arba džiovinta, jei nori, kad ilgiau išsilaikytų. „Jis mane ir užkrėtė“, - šypsosi Jolanta, turėdama omeny, kad sekti brolio pavyzdžiu nusprendė ir ji. Nusipirko žaliavalgių knygą ir pradėjo gaminti žaliavalgiškus patiekalus. Taip visus pastaruosius metus eksperimentavo, ragavo. Tiesa, žaliavalge netapo, bet džiovintas daržoves ir vaisius pamėgo. Gamino tai, kas jai pačiai patinka ir kitus tuo vaišino. Eidama į svečius visada atsinešdavo pačios gamintų skanėstų. Ir visa tai, kas be cukraus ir miltų. Sako, kad ir draugams patiko - ėmė prašyti, kad ji jiems daugiau šių skanėstų pagamintų, o galiausiai ir raginti, skatinti, kad ji tuo nuolat užsiimtų, verslą kurtų. Ragino ir jau minėtas Jolantos brolis Remigijos, kuris pirmąjį savo receptą, bananinį, sugalvojo – sutrinti bananus su anakardžio riešutais. Jolanta džiovindavo pirmiausiai savo namuose, paprastoje orkaitėje, o ilgainiui įsigijo ir specialią džiovyklę.
Jolanta pati ir parduoda, ir pirkėjų, klientų ieško ir tai daro sėkmingai. Jurbarkietę džiovinukais prekiaujančią galima pamatyti įvairiose mugėse ne tik Jurbarko rajone. Savo produkciją ji pati siūlo specializuotoms kavinėms, parduotuvėms. Jau turi kelis prekybos taškus Kaune ir Vilniuje Vilniuje, kuriems tiekia savo produkciją. Šių skanumynų galima įsigyti ir Jurbarke, parduotuvėje „Tavo skoniui“. Be to, J. Tarozienė priima ir užsakymus telefonu bei internetu – užsakymus tiesiog išsiunčia.
Dabar jos sėkmės istorija įkvepia. Jolanta pasidžiaugė, kad viena bendramintė, sekdama Jolantos pavyzdžiu, įkūrė panašų cechą Kaune. „Ji buvo nustebinta, kad įmanoma ir čia, Jurbarke, tai padaryti“, - šypsojosi Jolanta.
Kam nori padėkoti
Verslininkė džiaugiasi, kad nesutiko nė vieno, kuris nepadėtų ir nepalaikytų. Ji nori padėkoti už geranoriškumą ir pagalbą tiems, be kurių kelias į verslą būtų buvęs kur kas sunkesnis . Pirmiausiai, rajono savivaldybei už ženklią finansinę paramą, kurią skyrė pagal smulkiojo verslo programą. Taip pat Jurbarko rajono turizmo ir verslo informacijos centro kolektyvui, kuris padėjo susigaudyti, kaip įkurti verslą. Džiaugiasi, kad turėjo progą visą liepą prekiauti Panemunės pilies senovinėje mugėje – dėkinga kolektyvui, kuris ją mielai įsileido. Kaip ir dėkinga ir Raudonės seniūnijai, kuri taip pat mielai įsileidžia į pilies kieme veikiančią mugę. Jolanta ne tik sveikus skanumynus populiarina, bet ir prie rajono turizmo skatinimo prisideda. Šypsosi, kad prekiaudama tose mugėse kviečia ir į Jurbarko kraštą atvykti.
Jolanta džiaugiasi ir kaimynais, kurie Tarozus sutiko geranoriškai. Kitaip ir būti negali. Ji su visais gerai pažįstama, su visais gerai sutaria, nes tame pačiame daugiabutyje gyvena 11 metų. „Aš visiems jiems gyriausi, kad šiame name atidarysiu džiovinuko cechą. Visi džiaugėsi ir pritarė“, - pasakojo moteris, ruošianti savo kaimynams staigmeną. Kai turės laisvo laiko – visiems gyventojams padovanos po mažą dovanėlę. „Kad jie žinotų, kas čia tame name gaminama“, - šypsosi ji.
Nors žengia pirmuosius žingsnius, bet jau sukaupė didžiulę patirtį. „Net neįsivaizdavau, kad įmanoma kažką tokio padaryti, nes mano specialybė yra juvelyrė“, - šypteli Jolanta, pasakodama, kad kiek save prisimena, visada mėgo gaminti. Ir tai, kad naujos veiklos ėmėsi būtent dabar – ne atsitiktinumas. „Branda irgi duoda savo, nes įgytą patirtį gali panaudoti naujai veiklai“, - įsitikinusi ji. „Džiovinukas“ - geriausias to įrodymas. Dabar pati J. Tarozienė pataria nebijoti rizikuoti ir įgyvendinti savo svajones. Imti ir daryti tai, kas patinka. „Galiu visus paraginti imtis naujos veiklos, nes žmogus tada tarsi atjaunėja. Pradedi ieškoti naujų minčių, idėjų ir neužsistovi ties tuo pačiu. Tiesiog tada įdomu gyventi“, - šypsosi ji.
Daugiau "Džiovinuko" nuotraukų rasite "Mūsų laikas" feisbuko paskyroje