Sekminės Radviliškyje – kai piemenėlių žaidynės virto lietuviškos kultūros švente

Radviliškis

Simonos Meiliūnienės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Radviliškio miesto kultūros centras

367026

Ar kada nors girdėjote, kaip skamba liaudiška daina, kai ją dainuoja širdimi? O gal regėjote, kaip merginos pina vainikus, o bernai – juokais, bet iš širdies – jas gainioja po pievas? Tokį gyvą, šurmulingą ir šviesos kupiną rytą patyrė visi, birželio pradžioje susirinkę į Sekminių šventę Radviliškio kultūros ir poilsio parke.

„Piemenėlių žaidynės“ – tai renginys, kuriame lietuviškos tradicijos atgijo jaunimo ritmu, o senieji papročiai pasipuošė šypsenomis, dainomis ir netikėtais žaidimais. Ir saulė, vis žvilgčiojusi iš už debesų, galiausiai tarsi ir pati prisijungė prie šventės.

Švenčiama septintą savaitę po Velykų, Sekminių šventė nuo seno žymėjo gamtos atbudimą, pirmąsias ganiavas, o svarbiausi veikėjai – piemenėliai – būdavo pagerbiami ne tik dainomis, bet ir gardžiomis vaišėmis. Tradicijos kupinos žalumos, vaisingumo simbolikos, bet ir gausios dainų, žaidimų, erzinimų – gyvos tautosakos formų, perduodamų iš lūpų į lūpas.

Jau nuo 10:30 val. parke aidėjo juokas, skambėjo dainos, o ore tvyrojo kepamos kiaušinienės kvapas. Tai – ne tik gardus patiekalas, bet ir gausos bei derlingumo simbolis, kurį, kaip ir dera, visi ragavo tik po dainų ir šokių.

Šventės vedėjai – žaismingieji piemenukai Onutė (Jūratė Levickaitė), Danutė (Marta Vaškovič), Petriukas (Gabrielius Verdingas) ir Kaziukas (Valdas Vaitiškis) – kvietė šventės dalyvius į folklorinį nuotykį, kuriame buvo visko: ir teatrinių pokštų, ir tikrų senovinių papročių.

Vienas gražiausių papročių – vainikų pynimas. Merginos – kaip kadaise kaimo laukuose – pasitiesė dekį, prisiskynė šviežių žolynų, gėlių, ir ėmė pinti vainikus – gamtos gaivos ir mergystės simbolį. Tačiau ramybę netrukus nutraukė bernai, išdykę piemenėliai, pasirodę su beržo šakomis ir šūksniais: „Mergos, vilkas puola!“

Merginos, cyptelėjusios ir juokais bėgdamos tarp žiūrovų, šaukė:
„Ach, tu šuns kumpi!“, „Kad tave zuikis subadytų!“, „Kad tavo kakta nupliktų – ant pakaušio kuodas liktų!“

Ir netrukus – viskas apsivertė: su vytelėmis jos ėmė vytis bernus ir švelniai juos „bausti“ už išdaigas. Klegesys, folkloro žodynas ir šelmiški pokalbiai pavertė aikštę gyvu folkloro teatru po atviru dangumi. Vėliau – dar viena tradicija: melstuvės, kuriose piemenėliai su humoru ir išmone „maldavo“ šeimininkų vaišių: „Šeimininke, šviesia galva, atidaryk klėties vartus! Mūsų burnos tuščios kaip bačkos – ir dar nuo pat rytmečio išalkusios!“

Šeimininkė – iš pradžių juokais pabarusi („pilvus glostot, darbų nė vienas nepaminėjot“), bet galiausiai atnešė kvepiančią kiaušinienę, sūrį, dešrą, medų, lašinukų ir net pyrago kampelį – kaip dera tikrai Sekminių šventei. Svarbiausia – viskas po šokių ir dainų, nes, kaip sakyta nuo seno: pirmiausia – dvasios vaišės, tik tada – kūno.

Šventės metu Sekminių sodžiaus pievelėje dainavo ir šoko ne tik piemenėliai, bet ir tikri folkloro puoselėtojai – kiekvienas jų įnešė savą dalelę šventės dvasios. Savo pasirodymu publiką džiugino jaunimo folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) – energingas, gyvas, visada kupinas tikros tautiškos dvasios. Prie jų prisijungė subtiliu skambesiu išsiskiriantis folkloro ansamblis „Aidija“ (vad. Donatas Stakvilevičius), kurio dainose – gilus ryšys su protėvių tradicija. Šokiu žiūrovus į šventės sūkurį įtraukė liaudiškų šokių kolektyvo „Spanguolynas“ šokėjos (vad. Aistė Norkutė), parodžiusios, kaip darniai dera jaunatviška jėga su senaisiais šokio motyvais – tarsi gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties. O ypatingo žavesio suteikė Pakiršinio dvaro etno būrelio narės – Barbora, Adelė ir Paula (vad. Paulius Kablys), kurios su meile pasakojo, dainavo ir dalinosi savo mažais, bet nuoširdžiais žingsniais į didelę tradicijų tąsą.

Visi šie dalyviai – skirtingi, tačiau susivieniję bendra misija – saugoti ir dalintis gyvąja tautos dvasia, kuri šioje Sekminių šventėje skambėjo taip artimai, taip tikrai. Šiandien tokie renginiai ne tik atkuria senąsias tradicijas, bet ir įprasmina jas naujai – kviesdami švęsti, bendrauti ir būti bendruomenės dalimi. Iš pažiūros paprastos išdaigos ir juokai iš tiesų – gyva tautosakos forma, kuri šiandien vėl atrandama ir įprasminama šiuolaikiniuose renginiuose.

Visa tai koordinavo energingasis šventės režisierius Valdas Vaitiškis, o renginys finansuotas Europos Sąjungos lėšomis tapo Radviliškio rajono jaunimo klubo „Kultūros avilys“ projekto „Kultūrink“ svarbia dalimi.

Jei buvote – prisiminkite. Jei ne – būtinai pasimatykime kitais metais!

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt