Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Scanpix nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas svarstys siūlymą didinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos paralimpinio komiteto finansavimą iš biudžeto ir nebeskirti jiems dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė daugiau kaip 20 parlamentarų siūlomoms Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos. Už jas balsavo 84, prieš – 11, o susilaikė 23 parlamentarai. Toliau pataisų svarstymas Seime numatomas spalio 19 dieną.
„Mes šiandien esame situacijoje, kai turime pareigą užtikrinti, kad sportas taptų valstybės politikos, o ne verslo dalimi. (...) Šiandien nepakanka žmonių viešajame sektoriuje, išmanančių sporto politiką, taip susiklostė todėl, kad beveik 30 metų sporto politika rūpinosi loterijų verslininkai“, – Seime sakė vienas pataisų iniciatorių, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.
Pasak jo, daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių nacionaliniai olimpiniai komitetai finansuojami iš biudžeto ir tik keliose šalyse, įskaitant Lietuvą, jų pajamos siejamos su parama iš loterijų. Be to, valstybėse, kur olimpinių komitetų pajamos siejamos su loterijų parama, yra arba valstybinis loterijų monopolis, arba valstybės reguliuojamas loterijų monopolis.
„Lietuvoje veikia visiškai skirtingas modelis nei daugelyje pasaulio ar Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje iš esmės vienose rankose yra 99 proc. loterijų rinkos, jos yra privačiose kelių verslininkų rankose. Įdomu tai, kad mokesčių liūto dalį šie verslininkai perveda ne į biudžetą, o patys paskirsto kaip noro – savo nuožiūra nusprendžia ką nori remti ir veikia kaip mini vyriausybė ar mini seimas“, – tvirtino M. Majauskas.
Jo teigimu, dėl tokios tvarkos valstybės institucijos nedalyvauja šių pinigų, kurie savo esme yra viešieji pinigai, paskirstyme, o jų gavėjai už juos niekaip neatsiskaito.
„Nėra jokios finansinės atskaitomybės, valstybės kontrolės, pinigai yra išleidžiami be viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Absurdas kvadratu, kad skirsto pinigus ir gauna pinigus iš esmės tas pats susijęs juridinis asmuo, nes didžiausio loterijų organizatoriaus („Olifėjos“ – BNS) akcininkas yra Olimpinis komitetas, kuris perveda didžiąją dalį mokesčių sau kaip paramą“, – aiškino parlamentaras.
Dabar pagal įstatymą loterijų organizatorius moka 5 proc. išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8 proc. skiria paramos gavėjams. Teikiamomis pataisomis loterijų organizatoriams siūloma nustatyti 13 proc. mokestį į biudžetą, atitinkamai padidinant Olimpinio ir Paralimpinio komitetų finansavimą.
„Atitinkamais teisės aktais būtų nustatyta, kad Olimpinis komitetas ir Paralimpinis komitetas yra asignavimų gavėjai, kas reiškia, kad jie ne konkurso tvarka gauna pinigus. Vyriausybė įsipareigoja tuos pinigus skirti Olimpiniam komitetui ir Paralimpiniam komitetui ir dar papildomai skirti 40 proc. didesnį finansavimą“, – teigė M. Majauskas.
Anot jo, pernai loterijų organizatorių skiriama parama buvo 8,5 mln. eurų, todėl papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto sudarytų apie 3 mln. eurų.
M. Majauskas pabrėžė, kad diskusijos dėl šių pakeitimų vyksta jau ne vienerius metus, dar 2018 metais Finansų ministerija siūlė didinti Olimpiniam komitetui skiriamą finansavimą, jei pinigai būtų skiriami iš biudžeto, tačiau Lietuvos tautinis olimpinis komitetas šiam siūlymui tuo metu nepritarė, nesenai apie tai diskutuota Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kur dalyvavo skirtingų Seimo frakcijų, Olimpinio ir Paralimpino komitetų atstovai.
„Skleidžiamos kalbos, kad nebuvo jokios diskusijos, yra tiesiog netiesa, galbūt sąmoningas klaidinimas. Noriu užtikrinti, kad diskusijos vyksta, o dabar yra tik pirmas žingsnis, kuriuo, jeigu Seimas pritartų, mes sakome, kad reikia užtikrinti didesnį finansavimą sportui, jis turi tapti valstybės politikos dalimi ir didžiąja dalimi nepriklausyti nuo loterijų verslininkų nuotaikos, gerovės ar valios“, – tvirtino M. Majauskas.
Jo teigimu, iki svarstymo stadijos būtų parengti visi poįstatyminiai teisės aktai, kuriais būtų įsipareigoja didinti finansavimą sportui ir suteiktos tam būtinos garantijos.
„Norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados ir labai svarbu, kad Vyriausybė grąžindama išvadą ją pateiktų su atitinkamomis garantijomis sportui, kad finansavimas nemažės, o tik didės“, – pabrėžė M. Majauskas.
LTOK priklauso 51 proc. bendrovės „Olifėja“ akcijų, ji valdo 75 proc. loterijų verslo Lietuvoje. 2020 metais didžiąją dalį visų LTOK pajamų, kurios siekė 11,03 mln. eurų, sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,46 mln. eurų) ir jos išmokėti dividendai (3,59 mln. eurų).
BNS