Seimui bus pateiktas siūlymas uždrausti papildomas priemokas už sveikatos paslaugas

Lietuva

Piniginė su pinigais / Julius Kalinskas/ELTA

EtapliusŠaltinis: BNS.LT

Seimas antradienį planuoja pradėti svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Gegužės pabaigoje tam pritarė Vyriausybė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienį nutarė, kad pataisos Konstitucijai neturėtų prieštarauti, nors tokią riziką yra išsakę Seimo kanceliarijos teisininkai.

Anot pastarųjų, projektas užkirstų kelią privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms nusistatyti teikiamų paslaugų kainas, grindžiamas individualiu paslaugos sąnaudų įvertinimu. Tai neleistų pacientui pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigos ir jos teikiamų paslaugų pagal individualius poreikius, ribotų konkurenciją ir ūkinę veiklą.

Seimo teisininkai įspėjo, kad dalis privačių sveikatos įstaigų gali tiesiog nustoti teikti dalį arba visas paslaugas, dėl to pablogėtų paslaugų prieinamumas ir viešajame sektoriuje.

Tuo metu, TTK narių teigimu, sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir už kurias visą kainą moka pacientas, turėtų būti vertinamos skirtingai.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog priemokų panaikinimas leistų sparčiau trumpinti eiles visiems šalies pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jie turi pakankamų finansinių išteklių ir gali prisimokėti papildomą kainą privačiose įstaigose.

Ministerijos registruotos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio, jas patvirtinus, įsigaliotų nuo 2026 metų.

Kaip rašė BNS, vykdant šią reformą, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada peržiūrėti įkainius už paslaugas.

Pasak SAM, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

Ligonių kasų skaičiavimais, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, tačiau M. Jakubauskienė sako, kad ši suma gali būti tris kartus didesnė.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius BNS anksčiau sakė tokias pataisas vertinantis kaip bandymą iš nacionalinės sveikatos sistemos išstumti privačias įstaigas bei įžvelgė korupcijos grėsmes.

Sulaukusi tiek dalies gyventojų, tiek privačių medicinos įstaigų pasipiktinimo, praėjusią savaitę valdančiųjų koalicijos taryba nutarė, kad vis dėlto reikėtų numatyti išimtis, kada priemokos būtų galimos.

Vyriausybei pavesta atskiru nutarimu patvirtinti tokių medicinos priemonių sąrašą.

BNS užsakymu „Vilmorus“ balandį atlikta apklausė parodė, kad šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Beveik 28 proc. respondentų teigė, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji apklausos dalyviai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt