Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar kai kurios Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Kreipimąsi inicijavę Seimo Darbo partijos frakcijos nariai turi abejonių dėl kovo 23 d. Seimo priimtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimų, įteisinančių privalomąjį darbuotojų testavimą ir įpareigojančių darbdavius nušalinti testuotis nesutinkantį darbuotoją nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio.
Seimo narys A. Gedvilas mano, kad tokie dirbančiųjų teisių apribojimai pažeidžia tris Lietuvos Konstitucijos straipsnius: 18, 29 ir 48.
Kaip nurodoma nutarimo projekte dėl kreipimosi į KT, Konstitucinio Teismo doktrinoje yra išaiškinta, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų visuomeninių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.
Kreipimesi į KT pažymima, kad įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad „darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio <...>“, galimai varžo asmens teisę laisvai pasirinkti darbą, kuris siejamas su asmens gebėjimais, išsilavinimu ir kt. savybėmis.
„Šiuo reguliavimu įstatymų leidėjas nesuteikia darbuotojui galimybės laisvai pasirinkti darbą, nesuteikia jam pasirinkimo alternatyvos, o nurodo, kad „darbuotojas skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę“, tokiu būdu neįvertinant, ar darbuotojas galės dirbti tą darbą pagal savo gebėjimus ir pan.“, – sakoma nutarimo projekte dėl kreipimosi į KT.
Jame pažymima, kad iš Konstitucijos kylanti žmogaus teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas nepaneigia ir kiekvieno darbuotojo pareigos laikytis saugos darbe reikalavimų, todėl nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas nutarė išskirti tam tikras asmenų grupes pagal profesinį kriterijų ir taikyti jiems privalomą sveikatos tikrinimą dėl užkrečiamų ligų.
„Konstitucijos nuostata, pagal kurią kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, suponuoja ir valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti šią teisę. Tai darydama valstybė kartu privalo nustatyti ir veiksmingus šios konstitucinės teisės įgyvendinimo kontrolės mechanizmus, o nepavesti šiuos mechanizmus kurti poįstatyminiais teisės aktais, kurie suvaržo asmenų konstitucines teises“, – sakoma dokumento projekte.
Seimo narys A. Gedvilas pabrėžia, kad šiuo kreipimusi jis nebando paneigti COVID-19 keliamos grėsmės, tačiau laikosi nuomonės, kad konstitucinė valstybė negali remtis ir propaguoti prievartinių priemonių, o žmogaus apsisprendimo laisvė negali būti varžoma.
„Valstybė negali prievartiniu būdu versti žmonių testuotis ir skiepytis, o nesutinkančius – bausti nušalinimu nuo darbo. Tai yra totalitarinės valstybės pradžia, o demokratinėje valstybėje kiekvienam žmogui turi būti garantuota apsisprendimo laisvė“, – sako Seimo narys A. Gedvilas.
ELTA