Šeimų stovykloje – lyg Dievo glėbyje (video)

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

10747

Liepos 26–30 d. į katalikiškų šeimų stovyklą, rengtą Angelų svetainės sodyboje, esančioje prie Kryžių kalno, susirinko kone 80 žmonių iš visos šalies. Jau trečią kartą Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bendruomenės rengtos stovyklos dalyviai švyti laime: stovykla – investicija į sielą, tikėjimą, pažinimą, bendrystę ir tarpusavio santykius.

Foto galerija:

"Ta bendrystė suartina ir iš tikro prakalbina"

Šv. Ignaco Lojolos bendruomenė stovyklas rengia ne paprastam poilsiui, o šeimų bendrystei kurti, atsigauti dvasiškai. Šeimos su vaikais įsikuria palapinėse, maudosi tvenkinyje, žaidžia, dainuoja, pokštauja, kalbasi ir meldžiasi, nesukdami galvų dėl maisto ar to, kuo užimti vaikus. Maistą ruošia Angelų sodybos šeimininkės, jį patiekia ir indus plauna budinti stovyklautojų komanda, o su vaikais žaidžia savanoriai.

Ne pirmus metus stovykloje laiką su šeima leidžianti šiaulietė Alma sako labai norinti stovykloje būti, nes tai – atgaiva, pabuvimas su savimi. "Išlipti iš patogaus buto ir pagyventi palapinėje – irgi kitokie potyriai. Čia yra saugu, ryto mankšta – liturginiai šokiai. Čia tu būni Dievo laike. Šeimų stovykla – buvimas Dievo laike", – sako ji.

Šeimų stovykloje su šeima – žmona ir dviem vaikais – vilnietis Aurimas dalyvauja jau šeštą kartą, o į Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bendruomenės rengiamą stovyklą atvyko antrąkart. "Potyriai dideli, gilūs, tai suartina šeimą, nors vaikai ir suaugusieji laiką leidžia atskirai. Čia mes galime dalytis savo išgyvenimais, patyrimais, tu arti kiekvieno žmogaus, turi galimybę priimti dovanas iš kito žmogaus ir dovanoti savo laiką kitam", – sako Aurimas.

Į katalikų bendruomenės stovyklas žiūrintiems įtariai Aurimas sako galintis pasakyti, kad katalikiškos šeimos turi tiek pat drąsos būti su visais kaip ir kiti. "Labai kviečiame kartu pabūti. Mes ir sportuojame, ir klausomės paskaitų, ir švenčiame šv. Mišias, ir kitaip smagiai leidžiamą laiką. Mes tokie patys, tik turime įdomų momentą – mes turime didelį norą būti bendrystėje. Ir ta bendrystė suartina ir iš tikro prakalbina", – sakė jis.

Technologijų įtakoje – kad gėris nevirstų pražūtimi

Kasmet į stovyklą atvyksta kunigai, teologai, dėstytojai, kurie stovyklautojams skaito paskaitas, dalijasi savo įžvalgomis.

Penktadienį stovyklautojams paskaitą apie medijų poveikį šeimai, žmogui ir visuomenei skaitė Lina Šulcienė, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto docentė. Pasak L. Šulcienės, gyvendami šiandieniame pasaulyje, prisotintame medijų, patiriame, kad medijos ir šiuolaikinės technologijos keičia mūsų gyvenseną, sprendimų priėmimus, vertinimus, gyvenimo ritmą, santykius.

"Žmogaus transformacija vyksta ne 10 metų, o 2,5 tūkst. metų. Žmogaus gyvensenos ir net prigimties pokyčiai vyksta jau nuo tada, kai ėmėme vartoti fonetinį raštą. Esame prie to pripratę, įpratę raštą suvokti kaip vertybę, absoliutų gėrį, nekvestionuojame jo vertės ir į galvą nešauna, kad jis gali būti mūsų tam tikro gyvenimo būdo sumenkėjimo, tikrovės vaizdo pakeitimo ir jo nutolimo nuo mūsų priežastimi", – sakė docentė.

Šiandienos įvykiai mums akis bado – mes prisimename, kokie buvome, kai nesinaudojome informacinėmis technologijomis, ir matome, kokie esame dabar, kaip pasikeitė mūsų santykiai šeimoje, darbovietėse, tarp draugų ir pan.

L. Šulcienė šypsosi teigdama, kad kalbant apie tai, ar medijų įtaka mūsų gyvenimams yra problema, ar ne, būtinai reikėtų nurodyti du skirtingus požiūrio taškus. Vieną jų reprezentuoja didžioji dauguma medijų teoretikų, o kitą – katalikų bažnyčia.

"Medijų teoretikų darbuose dominuoja apokaliptinės nuotaikos – jie kalba apie šeimos griūtį, žmogaus griūtį, visuomenės griūtį. Jie kalba apie technologijų raidoje atsirandantį efektą, kuris artimas kaladėlių dėliojimui vienai ant kitos. Kažkada bus paskutinė kaladėlė, nuo kurios sugrius visas bokštas", – sako ji.

Tuo tarpu katalikų bažnyčia ir dabar, ir anksčiau mano, kad visa žmogaus bėdų priežastis – ne medijos, ne atsiradę garvežiai, radijas, televizija, internetas, o žmogaus nuodėmingumas. "Medijų atsisakymas neišganys žmogaus. Žmogaus išganymas yra ne medijų rankose, o išganytojo Jėzaus Kristaus rankose. Situaciją, kurioje dabar esame, Bažnyčia traktuoja kaip savitą išbandymų terpę. Juk visais laikmečiais žmogus patiria vienokius ar kitokius išbandymus", – sakė dėstytoja.

L. Šulcienė kalbėjo, kad į medijas galima žiūrėti ne kaip į absoliučią grėsmę, o kaip į žmogaus kūrybos raišką. "Dievas sukūrė žmogų, panašų į save. Jis perdavė jam misiją kurti. Ir žmogus kuria. Ne tik meno kūrinius, bet ir technologijas. Ir tai yra gera, ir Dievas mato, kad tai yra gera. Tai, kad tie gėriai tampa bėda ir nelaime žmogui ir visuomenei, yra galbūt dėl žmogaus nuodėmingumo", – sakė ji.

Įdomu tai, kad šiandien medijų teoretikai iš naujo interpretuoja narcisizmo mitą. Medijos ir yra mūsų tęsiniai, o interneto medija yra centrinės nervų sistemos tęsinys. Narcizas mano, kad tai yra jis pats. Jis ieško santykio ir suranda tą, su kuriuo santykį gali megzti. Ir suklysta. Ir pražūva.

"Mes bandome pažadinti savo vaikus, bičiulius, sakydami, kad internete nėra bendrystės santykio, kurio jis trokšta. Prilipus prie kompiuterio ekrano atrodo, kad šita žemė yra dykuma, kurioje nėra ką veikti. Internetinė tikrovė atrodo kupina gyvybės, bet tai yra melas", – sakė docentė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt