Seimo TTK nesiėmus pataisų dėl „čekiukų“ bylų, projekto priėmimas atidedamas

Lietuva

„Čekiukų“ byla / Alfa.lt

Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS

370898

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nutarė nesvarstyti Baudžiamojo kodekso pataisų dėl atsakomybės švelninimo „čekiukų“ bylose – taip užkirstas kelias projekto priėmimui pirmadienį, paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną.

Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė konservatorės Giedrės Balčytytės siūlymui ir klausimą išėmė iš darbotvarkės, nes jis anksčiau išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.

„Aš ir pats ketinau tai pasiūlyti“, – sakė TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

TTK neapsvarsčius projektui pateiktų siūlymų ir Teisės departamento išvadų, Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siūloma atsisakyti atsakomybės dėl neturtinės žalos padarymo už valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą, negali būti teikiamos plenariniui posėdžiui į priėmimo stadiją.

TTK turėjo svarstyti Seimo narių liberalo Vitalijaus Gailiaus ir konservatorių Agnės Bilotaitės bei Giedrės Balčytytės pasiūlymus projektui. Jie siūlo atsisakyti turtinės žalos skirstymo į didelę ir labai didelę.

„Diferencijavimas pagal turtinės žalos dydį devalvuoja valstybės tarnautojų, politikų, pareigūnų atsakomybės esmę, nes sudaro prielaidą, kad mažesnė žala reiškia mažesnį pažeidimo pavojingumą“, – tvirtina konservatorės.

Anot jų, žala, padaryta dėl pareigų nevykdymo ar piktnaudžiavimo, nepriklausomai nuo jos vertės, reiškia pasitikėjimo valstybe pažeidimą, o jis negali būti vertinamas tik per finansinę prizmę.

„Kiekvienas toks veiksmas silpnina visuomenės pasitikėjimą institucijomis“, – teigia jos.

V. Gailius savo ruožtu siūlo palikti dabar galiojančią atsakomybę, kad už piktnaudžiavimą valstybės tarnautojai ir pareigūnai gali būti baudžiami, jeigu padaro ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Tačiau jis ragina sumažinti už tai numatomas sankcijas – vietoj dabartinių penkerių metų nelaisvės skirti trejus.

Tuo metu Seimo Teisės departamentas TTK rengtame projekte įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai.

Jo išvadoje teigiama, kad piktnaudžiavimas yra korupcinio pobūdžio nusikaltimas, o korupcija daro neigiamą tiek materialų, tiek moralinį poveikį valstybės politinei ir ekonominei sistemai, menkina valstybės tarnautojų ir pareigūnų reputaciją, žemina institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, skatina nepagarbą įstatymams, sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus.

Pasak Seimo teisininkų, Konstitucinis Teismas yra išsakęs, kad valstybės pareiga imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią korupcijai ir piktnaudžiavimui, jis taip pat yra pasisakęs, jog korupcinio pobūdžio nusikaltimais padaroma ir didelė neturtinė žala.

„Manytina, kad korupcinio pobūdžio veikomis, iš jų ir piktnaudžiavimo veika, yra daroma esminė žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, o dekriminalizuojant piktnaudžiavimo veikas, sukėlusias didelę neturtinę žalą, nepaisoma iš Konstitucijos kylančios įstatymų leidėjo pareigos įstatymais uždrausti tokias veikas“, – rašoma išvadoje.

Joje įžvelgiamas ir prieštaravimas Konstitucijoje tvirtintam valstybės tarnybos skaidrumo principui, nuostatai, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kad valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys už piktnaudžiavimą būtų baudžiami tik tuo atveju, jeigu padarytų didelę turtinę žalą.

Pagal projektą, didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą, praėjus trims valandoms po to, kai Seimo salėje buvo pritarta minėtam projektui po svarstymo, socialdemokrato Karolio Podolskio prašymu grįžta į klausimo svarstymą ir pritarta, jog projektas būtų priimtas skubos tvarka.

Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, taip elgtis neleidžia Seimo statutas ir jo nurodymu iš pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės minėtų pataisų priėmimas išbrauktas.

Pataisas kritikuoja ne tik opozicija, Seimo demokratai, bet ir teisėsauga. Jų teigimu, panaikinus atsakomybę už valstybei padarytą neturtinę žalą, dalis ikiteisminių tyrimų žlugs, jau nuteisti asmenys galės prašyti panaikinti bausmes.

Visose „čekiukų“ bylose politikai, tarp kurių yra ir daug socialdemokratų, kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt