Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
„Atsižvelgiant į tai, kad nepaprastoji ar karo padėtis gali būti įvedama tiek visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir jos dalyje, siūlytina tikslinti projekto (...) nuostatas, kuriuo iš šių atveju būtų nustatoma galimybė Vyriausybės nariams nesuteikti minimaliųjų kasmetinių atostogų“, – sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Kubilienė įregistravo Vyriausybės įstatymo pataisą, kuria siūlo nustatyti, kad Vyriausybės nariams nebūtų suteikiamos kasmetinės atostogos, jeigu valstybėje yra paskelbta karo arba nepaprastoji padėtis.
„Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis, kurios tikslas – pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai. Dėl šios priežasties kai kuriems asmenims apribotos svarbios teisės, o tuo metu Vyriausybės nariai ramiai atostogauja. Tokia situacija kelia nepasitenkinimą visuomenėje. Suprantama, kad teisė į poilsį yra kiekvieno asmens konstitucinė teisė, bet nepaprastosios padėties metu svarbu užtikrinti nepertraukiamą, aukščiausio sutelktumo visos Vyriausybės ir kiekvieno ministro atskirai darbą, siekiant apsaugoti valstybės nepriklausomybę, ūkio stabilumą, šalinti ir slopinti grėsmes, kurios yra nepaprastosios padėties įvedimo priežastys“, – sako Vyriausybės įstatymo pataisas įregistravusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Kubilienė.
Parlamentarės nuomone, jos siūlomi pakeitimai leistų išvengti visuomenės demoralizavimo ir dviprasmiško pavyzdžio rodymo, kai, tvyrant pavojui, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai leidžia sau atsitraukti nuo svarbių pareigų ir atsipūsti.
„Taigi teisė į poilsį, kaip ir daugelis kitų konstitucinių teisių, nėra absoliuti ir, esant reikšmingoms aplinkybėms, gali būti proporcingai ribojama įstatymu. Esu įsitikinusi, kad karo arba nepaprastosios padėties situacijos yra kaip tik tokios aplinkybės“, – mano parlamentarė A. Kubilienė.
Šiuo metu Vyriausybės įstatymas nenumato ypatingų sąlygų Vyriausybės nariams suteikiant arba ribojant kasmetines atostogas karo arba nepaprastosios padėties atveju.
Jei Seimas pritartų, Vyriausybės įstatyme būtų nustatyta, kad „Vyriausybės nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Minimaliosios kasmetinės atostogos Vyriausybės nariams nesuteikiamos, jeigu valstybėje yra paskelbta karo arba nepaprastoji padėtis“.
Siūloma, kad naujos Vyriausybės įstatymo nuostatos, ribojančios Vyriausybės nariams galimybę atostogauti, įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
