Seimo teisininkai: prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą turėtų įsigalioti tik po pusmečio

Lietuva

Unsplash.com nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

264490

Kitą savaitę Finansų ministerijai ketinant Seimo nariams pateikti Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, parlamento Teisės departamentas siūlo tobulinti šį teisės aktą, numatant, kad pastarasis bankų mokestis įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių.

Pirminiame projekto variante numatyta, kad mokestis būtų taikomas nedelsiant po to, kai Seimas pritartų įstatymui.

Seimo teisininkai, remdamiesi ankstesniu Konstitucinio Teismo nutarimu, tvirtina, kad nustatant naujus mokesčius ar kitokias pinigines prievoles, būtina apibrėžti esminius tokių mokėjimų elementus – dydį, mokėtoją, išimtis, lengvatas bei terminus.

„Taigi, pagal Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, nustatant tiek mokesčius, tiek kitus privalomus mokėjimus turi būti paisoma tų pačių konstitucinių reikalavimų. Atsižvelgus į tai, manytina, jog projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimui turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir mokesčių įstatymų įsigaliojimui“, – rašome Teisės departamento išvadoje.

Departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta taisyklė dėl mokestinių teisės aktų – piniginė prievolė turi įsigalioti tik po pusmečio nuo tada, kai Seimas priima atitinkamą įstatymą.

„(...) Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus jų paskelbimo dienos“, – teigiama teisininkų rašte.

Ir nors teisės aktai numatomo išlygas projektams, kurie yra būtini susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, nenumatyti ir nekontroliuojami įvykiai, darantys didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei ar didelis ekonominis nuosmukis), Teisės departamentas kelia klausimą, ar proporcinga tai, kad nauja mokestinė prievolė bankams įsigalios nedelsiant.

„(...) vis dėlto svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimas „nedelsiant“ yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti“, – nurodo Seimo teisininkai.

ELTA primena, kad Finansų ministerija teikiamu įstatymo projektu siūlo įvesti laikinąjį solidarumo įnašą, taikomą dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui.

Tokį įnašą valstybei turėtų mokėti Lietuvoje įsteigti ir veikiantys bankai, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialai, pagal Centrinių kredito unijų įstatymą veikiančių centrinių kredito unijų finansinės grupės.

Prognozuojama, kad tokiu būdu valstybės biudžetas šįmet būtų papildytas 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Surinktas lėšas ketinama panaudoti karino mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūros, taip pat Lietuvos sąjungininkams reikalingos infrastruktūros projektams finansuoti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt