Seimo teisininkai apie  valstybės tarnybos reformą: gali prieštarauti Konstitucijai

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA

248181

Seimui pirmadienį planuojamas pateikti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Išanalizavęs siūlomą teisinį reguliavimą, tokios išvados priėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Seimo teisininkai ypač kritiškai vertina numatomą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Jų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, kuriomis įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, taip pat nuostatoms, numatančioms, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.

Seimo Teisės departamento nuomone, Konstitucijai prieštarauja naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto nuostatos, pagal kurias būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai. Neatitikimą Konstitucijai teisininkai mato ir dėl to, kad įstatyme nenumatyti maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai.

„Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius galimų maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, taip pat neapribojus valstybės tarnautojams galimų mokėti priemokų dydžių, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas“,- sako Seimo teisininkai.

Anot Seimo Teisės departamento, nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama.

„Darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, taip pat priemokų skyrimo sąlygas ir galimus priemokų dydžius, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas. Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį“,- sakoma Seimo teisininkų išvadoje.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, taip pat savo nuožiūra nustatyti valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžius, Seimo teisininkų nuomone, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas.

Seimo Teisės departamentas pastebi, kad pvz. galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis. Taip pat, kaip teigiama išvadoje, būtų sudarytos prielaidos mokėti labai skirtingo dydžio priemokas, be kita ko, už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, apmokėti taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę.

„Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus“,- akcentuojama Seimo Teisės departamento išvadoje.

Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį nenumatytame Seimo posėdyje parlamentarai imsis valstybės tarnybos reformos. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir 37 lydimuosius teisės aktus ketina pristatyti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Įstatymo projektu lanksčiau reguliuojami valstybės tarnybos teisiniai santykiai, valstybės tarnautojų socialinės garantijos artinamos prie Darbo kodekso nuostatų. Įstatymo pakeitimu siekiama stiprinti įstaigų vadovų grupę, orientuoti valstybės tarnautojų veiklą į rezultatus, ugdyti valstybės tarnautojų kompetencijas ir lyderystę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt