Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Ketvirtadienį Seimo socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė ketina pateikti parlamentui tam skirtą rezoliucijos projektą.
Dokumente raginama aiškiai apibrėžti, kas yra mobingas, įskaitant internetinį, virtualų, nuotolinį mobingą, užtikrinti darbuotojų, pasiryžusių pranešti ir inicijuoti ginčą dėl mobingo, apsaugą ir anonimiškumą. Taip pat siūloma parengti algoritmus, kaip turėtų būti viešinami tokie incidentai, nustatyti procedūras, kaip pranešti apie mobingą ir jį tirti. Kovai su šiuo reiškiniu socialdemokratai ragina skirti pakankamai lėšų.
Rezoliucijos projekte kalbama apie darbo vadovų atsakomybę tiek dėl vertikaliojo, tai yra vadovų mobingo, tiek dėl horizontaliojo mobingo, kai darbuotoją žemina kiti darbuotojai. Skirti ypatingą dėmesį siūloma manipuliavimui darbo užmokesčiu, pvz. kai didinamas darbo krūvis nedidinant atlyginimo, taip pat siūloma atkreipti dėmesį į koreliaciją tarp menko darbo užmokesčio, nepakeliamo darbo krūvio ir mobingo, ypač sveikatos priežiūros įstaigose.
Socialdemokratų nuomone, Valstybinė darbo inspekcija ir SADM turi nedelsdamos reaguoti į viešumą pasiekiančius ir nepasiekiančius incidentus, kai kyla įtarimų, kad asmens savižudybę galėjo lemti mobingas darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms.
Rezoliucijos autoriai ragina įmones, įstaigas ir darbdavius reguliariai rengti mokymus darbuotojams apie mobingą. Kiekvieną pranešimą apie mobingą siūloma nagrinėti greitai ir konfidencialiai, užtikrinant nukentėjusiems darbuotojams saugumą ir paramą.
Aukštojo mokslo įstaigos, ypač rengiančios sveikatos priežiūros specialistus, raginamos patvirtinti vidaus tvarkas, skirtas atpažinti bei tinkamai reaguoti į psichologinį smurtą (įskaitant mobingą).
Tyrimai rodo, jog mobingą darbe dažniau nei kiti patiria švietimo, aptarnavimo sričių, pagalbos tarnybų darbuotojai.
„Lietuvoje mobingą patiria net trečdalis medikų, dėl to, anot apklausų, daugelį jų aplanko mintys apie traukimąsi iš darbo, emigraciją ar savižudybę“, – nurodoma rezoliucijos „Dėl būtinybės iš esmės keisti valstybės požiūrį į mobingą darbo vietoje“ projekte.
Rezoliucijos autorių duomenimis, 2023 m. skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto buvo gauta 298 – dvigubai daugiau nei 2021 m., taip pat drastiškai išaugo ir darbo ginčų, kuriuose buvo keliamas klausimas dėl psichologinio smurto darbe, skaičius.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
