Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Pirmasis LR Konstitucijos straipsnis teigia, kad „Lietuvos valstybė – nepriklausoma demokratinė respublika“. Svarbu pabrėžti, kad mūsų šalis yra parlamentinė respublika! Atstovai į parlamentą-Seimą renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Taip piliečiai suteikia atstovams įgaliojimus valdyti valstybę: formuoti koaliciją, sudaryti Vyriausybę ir įgyvendinti programas.
Ypač svarbu pasinaudoti savo pilietine pareiga ir išreikšti savo valią balsuojant, nes akivaizdu, kad nuo rinkimų į LR Seimą priklauso, ko (kokių valdžios sprendimų) galime tikėtis artimiausius 4 metus. Gaila, kad rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose paprastai nesiekia nei 50 %. Tai reiškia, jog vos PUSĖ rinkėjų renka valdžią VISAI Lietuvai. Didžiausias paradoksas: mūsų etniniai broliai baltarusiai šiuo metu gatvėse kovoja už teisę į laisvą balsavimą, o mes, lietuviai (jeigu tiksliau, pusė visų rinkimo teisę turinčių), tokia teise nesinaudojame SAVO NORU...
Tai lemia menkas visuomenės pasitikėjimas valdžia, politinėmis partijomis ir šabloninis įsitikinimas, jog “balsavimas nieko nepakeis”. Toks visuomenės požiūris galimai išliko nuo sovietinių laikų, kuomet, imituojant demokratiją, buvo skelbiami rinkimai, sudaromos rinkimų komisijos, imituojama kandidatų iškėlimo ir įregistravimo procedūra, organizuojama rinkiminė kampanija ir balsavimas. Tačiau „rinkimų“ rezultatai buvo nulemti iš anksto. Vis dėlto tai tolima praeitis. Jau 30 metų Lietuva yra laisva ir nepriklausoma valstybė, todėl ir rinkimai šalyje vyksta skaidriai, sąžiningai ir teisėtai.
Taigi, kaip teisingai pasirinkti iš 17 partijų ir gausybės kandidatų į Seimą? Pirmiausia, svarbu pabrėžti, jog Lietuvoje galioja mišri rinkimų sistema. Paprastai tariant, atėję į rinkimus gauname 2 rinkimų lapus: viename iš jų balsuojame už partijos sąrašą, kurį galime reitinguoti, įrašant atitinkamo sąrašo kandidato numerį; kitame lape tiesiogiai renkame vieną atstovą savo apygardoje.
Į ką verta atkreipti dėmesį siekiant išsirinkti geriausią kandidatą?
1. Išsilavinimas. Panagrinėkime kandidatų gyvenimo aprašymus, pasigilinkime, ar kandidato išsilavinimas, mokslo laipsnis leis jam tinkamai atstovauti savo rinkėjus.
2. Įgyta politinė patirtis. Seimo nariai pirmiausia yra politikai. Paprastai tariant, be tam tikros politinės patirties kyla reali grėsmė, jog nepatyręs atstovas Seime tiesiog bus užgožtas ir „pasimes“ tarp labiau patyrusių kolegų. Pokalbiai, siūlymai, derybos už Seimo plenarinės salės ribų yra tai, kas visuomenei nepastebima, tačiau ypač svarbu įgyvendinant programines idėjas. Tiesa, Seimo salėje atsiskleidžia politikų patyrimas ir gudrumas, kai reikia laiku registruoti įstatymo projektus, prašant žodžio/replikos, registruojantis klausimams Vyriausybės valandai. Geriausia politinę patirtį kaupti vietos savivaldoje bent porą kadencijų.
3. Žmogiškosios savybės. Svarbu įvertinti, ar politikas yra atviras savo rinkėjams. Nuoširdus, gyvas, tikras bendravimas su apygardos žmonėmis, konkrečių problemų sprendimas, jei reikia, tarpininkavimas su savivaldybės skyriais kandidatui prideda politinių taškų.
4. Politinė kryptis. Veikla Seime – komandinis darbas. Individualiai Seimo narys yra tik vienas iš 141, o komandoje ir stiprioje frakcijoje atsiveria galimybės žymiai daugiau nuveikti ir realizuoti savo programines nuostatas. Akivaizdu, kad žymiai daugiau gali padaryti Seimo narys, priklausantis valdančiajai daugumai ir frakcijoje tiesiogiai keldamas regionui svarbius klausimus.
5. Nauda miestui ir savo apygardai. Galima sakyti, jog apygardoje rinktas Seimo narys – savotiškas savo miesto ambasadorius ir veidas nacionaliniame parlamente. Produktyvi Seimo nario veikla tampa tiltu sėkmingam bendradarbiavimui tarp centrinės ir miesto valdžios. Dėl to prieš rinkdamiesi prie balsadėžių turime įvertinti apygardoje išrinktų Seimo narių darbą. Ar kadencijos metu jie buvo aktyvūs, ar bendradarbiavo su miesto valdžia, ar parlamente gynė savo miesto ir apygardos rinkėjų interesus? Jei mieste vyksta ryškūs pokyčiai, didelė tikimybė, jog tai savivaldos-mieste rinktų Seimo narių-centrinės valdžios bendro darbo rezultatas.
Atsiribojimas nuo politinių interesų ir darbas ranka rankon tarp skirtingų lygių valdžios atstovų gali duoti stulbinamai gerų rezultatų. Mūsų šalyje galime matyti ir puikių bendradarbiavimo pvz. (Šiauliai, Kaunas), galime matyti ir aiškios konfrontacijos (sostinėje). Manau, akivaizdu, kuris kelias naudingas gyventojams. Svarbu įvertinti politinių jėgų išsidėstymą, kuris, remiantis naujausiomis gyventojų apklausomis, rodo, jog parlamente po rinkimų, greičiausiai, bus formuojama centro kairės politinė dauguma.
Prisipažinsiu, jog aš esu šalininkas ir palaikau siūlymus riboti Seimo narių kadencijas iki dviejų iš eilės. Manau, tai optimalus laikas savo idėjoms įgyvendinti. Juk neveltui vakaruose įprasta, jog prezidentu tas pats asmuo renkamas ne ilgiau, kaip 2 kadencijoms, kodėl tai neturi būti taikoma Seimo nariams? Ilgesnis laikotarpis šiek tiek atitraukia politikus nuo realybės. Po aštuonerių metų Seime deputatams būtų naudinga padirbėti ministerijų struktūrose, savivaldybėse ar privačiame sektoriuje. Pasisėmus kiek kitokios patirties, nepraradus politinių ambicijų, būtų galima po 4 metų vėl kandidatuoti į parlamentą. Rotacija paskatintų jaunus specialistus žengti į politiką, jiems nekiltų dilemos, kaip „išstumti“ akivaizdžiai parlamente užsisėdėjusius politikus. Neabejotinai, tai pakeltų Seimo prestižą.
Piliečiai, rinkėjai, nepasiduokime populistų pažadams! Galiu Jus nuraminti, jog artimiausiu metu nuo mokesčių mūsų neatleis, nemokamos elektros niekas netieks, minimalus atlyginimas tikrai nepasieks nei 750, nei 1000 eurų, o pensija nepadvigubės vos spragtelėjus pirštais. Tai tėra tam tikrų partijų skleidžiamas MELAS, nieko daugiau, kaip tušti pažadai ir tiesiog pigus būdas pelnyti rinkėjų simpatijas.
SVARBIAUSIA, ateikime į rinkimus spalio 11 d., pasinaudokime savo pilietine teise ir išrinkime parlamentą, kuriuo didžiuotumėmės!