Seimo rezoliucijoje siūloma pradėti diskusijas dėl galimo Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo

Vilnius

„Atminties kelio“ minėjimas ir eisena į Panerius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

188974

Seimas, minėdamas Lietuvos žydų genocido dieną ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, šalies savivaldybes paragino įamžinti visas masinių žydų žudynių vietas, sutvarkyti senąsias žydų kapines, įrengti tinkamas nuorodas į jas ir informacinius stendus ir pakvietė Pasaulio Tautų teisuolių vardais pavadinti miestų gatves, skverus ir mokyklas.

Už tai numatančią parlamento rezoliuciją ketvirtadienį vieningai balsavo 64 Seimo nariai. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Priimtoje rezoliucijoje Seimas pabrėžė, kad kolaboravusiems su naciais ir sovietais paminklai ir kiti atminties ženklai neturi likti viešose erdvėse, jų atminimo neturi būti ugdymo programose. „Būtina tęsti per Holokaustą žuvusių žydų tapatybės paieškas, kad būtų galima žudynių vietas įamžinti aukų vardais ir pavardėmis“, – tvirtinama dokumente.

Vilniaus miesto savivaldybei miesto viešąsias erdves pasiūlyta pavadinti japonų diplomato, prieš 81 metus išdavinėjusio Japonijos tranzitines vizas nuo karo negandų bėgusiems žydams ir taip išgelbėjusio tūkstančius gyvybių, Čiunės Sugiharos vardu, be to, ji paraginta  įgyvendinti Pasaulio tautų teisuolių pastangas įprasminantį memorialo projektą.

Priimtoje rezoliucijoje suformuluoti pasiūlymai Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijoms, Valstybinės kultūros paveldo komisijai, Lietuvos prokuratūrai.

Priimtoje rezoliucijoje Vyriausybė paraginta tarptautinėje bendruomenėje kelti klausimą dėl iš Lietuvos pagrobtų šimtmečiais kurtų judaikos vertybių grąžinimo į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos prokuratūros prašoma pradėti tarptautinį tyrimą dėl Žydų liaudies banko konfiskavimo.

Vyriausybei siūloma  didinti finansavimą Paveldotvarkos programai, kas leistų daugiau lėšų skirti Lietuvos žydų paveldo sutvarkymui.

Priimtoje rezoliucijoje Seimas kviečia Vyriausybę, Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenes pradėti diskusijas ne tik dėl tinkamo Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaveldinimo, bet ir dėl galimo jos atstatymo.

Seimas jaučia Lietuvos Respublikos moralinę pareigą remti žydų tautos valstybingumo pagrindą – Izraelio Valstybę, atsižvelgiant į tai, kad Holokausto metu žuvo didžioji žydų tautos dalis.

Dokumente pažymima, kad veiksmingos antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo priemonės yra aktyvesnė švietimo ir informuotumo apie Holokaustą didinimo veikla, žydų bendruomenių ir susibūrimo vietų saugumo užtikrinimas bei reguliari neapykantos nusikaltimų prieš žydus stebėsena.

Rezoliucija parlamentas pakvietė Lietuvos istorijos institutą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir istorikų bendruomenę dėti pastangas atverti visuomenei nežinomus Lietuvos žydų gyvenimo istorijos puslapius.

Holokausto aukų atminimą Seimas posėdyje pagerbė tylos minute.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt