Seimo pirmininkė: „Sausio 13-oji turi būti minima kaip pergalės ir nepasidavimo agresijai diena“

Lietuva

pixabay.com nuotr.

EtapliusŠaltinis: BNS

Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, turėtų būti minima ir kaip pergalės, ir kaip nepasidavimo prievartai bei agresijai diena, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Kai agresija ir prievarta jau, regis, buvo paskandinę viską, nuskambėjo žodžiai, kviečiantys neįsileisti į savo širdis neapykantos ir pykčio, nuoskaudos ir agresijos. Žodžiai, kurie paragino pajusti tvirtybę, ir stebuklas yra tai, kad šiandiena spaudžiant rankas jums, žvelgiant jums į akis, ta pati tvirtybė yra juntama“, – penktadienį, kreipdamasi į laisvės gynėjus, sakė ji.

„Ir žmonės tuos žodžius išgirdo. Kruvinoji provokacija, siekusi atverti prievartos vartus, nepavyko. Lietuva atsilaikė ir laimėjo. Ir būtent todėl Sausio 13-oji – tai pergalės diena. Diena, kai nepasidavę prievartai apgynėme Laisvę ir Nepriklausomybę. Taip ją ir minėkime!“ – teigė Seimo vadovė.

Ji priminė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kreipimąsi į Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje susirinkusius žmones 1991 metų sausio 13-osios naktį, kai jau pasirodė pirmieji pranešimai apie žuvusius civilius prie Televizijos bokšto.

„Ir tuo atveju, kada anie pradės jus pulti, pradės mėtyti kuo nors arba daužyti, mūsų didžiausias ginklas būtų, jeigu jūs neatsakytumėte tuo pačiu. Jūs esate mūsų skydas, bet ne kalavijas. Mes visada laimėdavome tuo, kad atlaikydavome“, – V. Landsbergį citavo V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento pirmininkė teigė, kad jai tai vienas iš stipriausių dokumentinių liudijimų, susijusių su Sausio 13-ąja.

V. Čmilytė-Nielsen padėkojo į Kovo 11-osios salę Seime penktadienį susirinkusiems laisvės gynėjams

„Dėkui kiekvienam iš Jūsų, kurie drąsiai ir pasiaukojančiai šią pergalę iškovojote“, – sakė ji.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt