Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Austėja Masiokaitė-LiubinienėŠaltinis: BNS
Ji parengta įgyvendinant Seimo anksčiau priimtas pataisas, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga palikta tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras saugomi, kai atlieka pareigas.
Pataisas inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė, kurios laikosi pozicijos, kad visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.
Pagal patvirtintą tvarką, apsauga kitu laiku bus paskiriama ir vykdoma atsižvelgiant į grėsmę saugomam asmeniui bei jo darbotvarkę, dienotvarkę ir įvertinus saugomo asmens ar jo atstovo pagrįstus apsaugos vykdymo reikalavimus.
Vertindama pavojų saugomiems asmenims, Vadovybės apsaugos tarnyba atsižvelgs į teroro aktų, pasikėsinimų ir kitų teisės aktų pažeidimų prieš juos tikimybę, taip pat masinių neramumų, politinio nestabilumo, protesto akcijų, karinių ir kitokio pobūdžio konfliktų riziką.
Bus vertinama neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo, saugomų asmenų diskreditavimo rizika.
Apsauga taip pat gali būti skiriama saugomo asmens valia.
Saugomas asmuo turės teisę nuspręsti, ar sutinka su siūloma apsauga bei galės jos atsisakyti, pateikti apsaugos vykdymo sąlygas.
Sprendimai dėl apsaugos taikymo bus priimami per vieną darbo dieną. Jeigu yra žinoma apie realų pavojų saugomam asmeniui, apsauga galės būti pradėta vykdyti nedelsiant.
Saugojimas ne darbo metu bus baigiamas tuomet, kai nustatoma, kad grėsmė išnyko.
Tvarka įsigalios rugsėjį, kaip ir Seimo pavasario sesijoje priimtas įstatymas.
Iki šiol Vadovybės apsaugos tarnyba vadovybę saugojo 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.