Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ELTA nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Valstybės vėliavos Gedimino pilies bokšte svarbą pažymėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, antradienį dalyvavęs Lietuvos vėliavos dienos ceremonijoje, skirtoje valstybės vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 100-osioms metinėms.
„Šiandien, prieš 100 metų, Gedimino pilies bokšte pirmąkart suplevėsavo Lietuvos valstybės vėliava. Po šia vėliava švenčiame nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Pajutome vienijančią jėgą. Valstybės vėliava Gedimino bokšto viršūnėje - tai stiprios, savimi pasitikinčios, laisvos Lietuvos manifestas. To kantriai siekėme visi drauge“,- teigė Seimo pirmininkas.
Jis pabrėžė Lietuvos trispalvės prasmę, suteiktą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventėms.
„Ja puošiame ne tik valstybės tvirtovę. Trispalve papuošėme savo balkonus, kiemus, gatves ir Dainų šventę, ją segėme prie širdies. Tai tapo prasminga dovana artimajam, kaimynui, bendruomenei ir įstaigai. Trispalvė - tai jautri pasididžiavimo Tėvyne išraiška“, - sakė Seimo pirmininkas.
Tęsdamas pernai pradėtą iniciatyvą, valstybės vėliavą parlamento vadovas įteikė vienai iš ceremonijoje dalyvavusių šeimų.
Kaip ELTA jau skelbė, vilniečiai ir sostinės svečiai tradiciškai pirmąją Naujųjų metų dieną buvo pakviesti pagerbti Lietuvos savanorių žygdarbį - 1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą ant Gedimino kalno buvo iškelta lietuviška trispalvė.
Minint Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškėlė 2019 metų vėliavą. Prieš pakeldami naująją trispalvę kariai nuleido 2018 m. bokšte plevėsavusią vėliavą. Pagal susiklosčiusią tradiciją senoji vėliava perduota saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šįkart 2018 metų Lietuvos valstybinę vėliavą patikėta saugoti Joniškio rajono Skaistgirio gimnazijai.
Vėliavos pagerbimo tradicija siejama su sostinę gynusio savanorių būrio, kuriam vadovavo karo komendantas Kazys Škirpa, trispalvės iškėlimu Vilniaus Gedimino pilies bokšte 1919 metų sausio 1 dieną.
Pasak to meto liudytojų, dešimt Lietuvos vėliavą iškėlusių savanorių - karininkas K. Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus - pagerbė ją šautuvų salvėmis, sugiedojo Lietuvos himną.
1919 metų sausio 6 dieną į sostinę įsiveržę bolševikai nuo lietuviškos trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.
Antrąkart Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920-ųjų rugpjūčio 26 dieną, į Vilnių sugrįžus Lietuvos kariuomenei. Tų pačių metų spalio 9 d. želigovskininkai, užgrobę Lietuvos sostinę, lietuvišką trispalvę nuplėšė.
Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 m. spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.
Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai.
Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.
Prisiminti pirmąjį trispalvės iškėlimą jau tapo tradicija. Kasmet sausio 1-ąją ant Gedimino kalno rengiamos iškilmingos vėliavos pakeitimo ceremonijos.
ELTA