Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Saulius Skvernelis / Andrius Ufartas/ELTA
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Norėtųsi, kad kuo daugiau šalies politikų būtų tame pačiame žinojimo lauke. (...) Galbūt verta apsilankyti ir kovojančioje Ukrainoje – ne tik pažiūrėti, kokie yra vaizdai, bet pabendrauti ir su tais aukščiausiai šalies pareigūnais, kurie turi patirtį“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
Pasak parlamento vadovo, šis siūlymas yra skirtas ir „aušriečių“ lyderiui R. Žemaitaičiui, abejojančiam užmoju didinti finansavimą gynybai iki 6 proc. nuo BVP.
„Jis buvo kažkur viešai įvardinęs, kad mano (sprendimas – ELTA) vykti į Ukrainą buvo klaida. Tokie išsireiškimai, noriu sakyti, kad, švelniai tariant, stebina, bet jau niekas nebestebina“, – sakė politikas.
S. Skvernelis teigia, kad geriau suvokti esamą saugumo situaciją parlamentarams padėtų ir susipažinimas su įslaptinta informacija.
„Yra tam tikras sąrašas pareigybių, kurie privalo turėti (leidimus – ELTA). Bet reikėtų diskutuoti, kokia apimtimi. Nes kartais atrodo, kad kai kurie komitetai tiesiogiai nesusiję – pavyzdžiui, Biudžeto ir finansų komitetas – bet ir jiems reikia tai matyti“, – teigė parlamento vadovas.
„Kai mes kalbame apie finansavimo galimybes – turi skaityti dokumentus, kurie yra atsiunčiami, kad būtų galima žinoti, kodėl tokie sprendimai yra priimami. Dėl to norisi, kad kuo daugiau sprendimų priėmėjų turėtų tokią galimybę“, – akcentavo jis.
Abejones dėl poreikio didinti finansavimą krašto apsaugai viešai išsakė „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis. Anot jo, VGT priimtas sprendimas yra neracionalus ir neįgyvendinamas.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.