Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Opozicija seimo salėje. / Paulius Peleckis/BNS
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, jog „vietoje atsakingo požiūrio į pensijų sistemą valdantieji demonstruoja anarchišką“.
„Tai, kas siūloma dabar, iš esmės gali griauti sistemą, visiškai nesuprantama, kodėl (socialinės apsaugos ir darbo – ELTA) ministrė vertina, kad tik apie penktadalį pasitrauks ir būtent tie skaičiavimai atrodo nerealistiški. Todėl nesame linkę palaikyti šio projekto, koks jis yra teikiamas“, – žurnalistams Seime antradienį kalbėjo buvusi Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, Vyriausybės siūlymai paneigtų teises tų gyventojų, kurie pakeitus sistemą toliau norės kaupti antrojoje pakopoje.
„Yra tikimybė nemaža, žvelgiant ir į kitų šalių patirtį, kurios nuėjo panašiu keliu, kad trečdalis ar daugiau žmonių pasitrauks ir tai kels grėsmę pačiai sistemai“, – aiškino politikė.
„Su demografinėmis problemomis susidurdami, senėjant visuomenei, tiesiog programuojame visuomenę skurdesnei senatvei“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė akcentavo, kad Vyriausybės siūlymai yra nukreipti į „žmonių pamaloninimą jų pačių pinigais“ ir mažins pensijų dydį ateities senjorams.
„Koks yra tikslas – ar mes rūpinamės ir žiūrime į demografinę situaciją, matome, kokia yra padėtis ir kiek ateityje dirbančiųjų išlaikys pensininkus, tai tas skaičius dramatiškai rodo, kad jis bus mažėjantis. Rūpintis tyrime pensijinio amžiaus pajamomis, ne tik šiandiena“, – žurnalistams teigė M. Lingė.
Anot jo, pakeitus sistemą nukentės tiek nusprendę joje pasilikti, tiek iš jos pasitraukę – pensijos senatvėje gerokai sumažės, be to, mažės pensijų fondų grąža.
„Pati sistema yra koreguotina ir taisytina ir dėl automatinio išėjimo ir įtraukimo, ir dėl tų svarbių priežasčių, tačiau žiūrėsime, kaip svarstymo eigoje ir į ką tas projektas panašėja“, – kalbėjo parlamentaras.
„Galbūt rastas bus kompromisas, tikrai nevadinčiau to laidotuvėmis, tikrai turėsime įsiklausyti ir į ekspertų nuomones, (…) visos jos kalba apie galimybę turėti pagalvę kaupimo forma“, – teigė M. Lingė.
Pensijų pertvarka siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.
Pagal Vyriausybės siūlymus, būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtintas visiškai savanoriškas kaupimo modelis.
Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.
Sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, pensijos dar nepasiekęs žmogus vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma, arba išsiimti visą sumą, kai žmogus yra sukaupę iki privalomo anuiteto sumos arba jam liko 5 metai iki pensinio amžiaus.
Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.
Kritiką šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams išsakė Lietuvos bankas (LB), teigdamas, jog pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas.